13
Titzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y tibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ 
 1 Y chupan ri tiempo reꞌ icꞌo nicꞌaj vinak riqꞌuin ri Jesús, y ijejeꞌ xquitzijuoj cha ri xuꞌon ri Pilato chica nicꞌaj achiꞌaꞌ aj-Galilea. Ri Pilato xaꞌruquimisaj antok ja niquiyaꞌ ri chicop choch ri Dios, y ri quiquiqꞌuiel ri chicop y ri quiquiqꞌuiel ri achiꞌaꞌ reꞌ, xa jun xuꞌon cha. 
 2 Pero ri Jesús xuꞌej chica: ¿Ixreꞌ ntiꞌan pensar chi ri achiꞌaꞌ aj-Galilea reꞌ, quireꞌ xꞌan chica ruma ijejeꞌ más i-pecadores que chiquivach quinojiel ri aj-Galilea?  3 Niꞌej cꞌa chiva: Man quireꞌ ta. Pero ixreꞌ vi xa man xtitzalaj ta pa ivánima riqꞌuin ri Dios y man ntiꞌan ta ri nrajoꞌ jajaꞌ, xa xquixbꞌaka jeꞌ chupan ri castigo pacheꞌ xaꞌbꞌaka-ve ijejeꞌ.  4 Antok xaꞌcon ri i-dieciocho pacheꞌ cꞌo-ve ri estanque ri niꞌeꞌx Siloé cha, antok xtzak ri torre chiquij, ¿ixreꞌ ntiꞌan pensar chi más i-pecadores que chiquivach quinojiel ri nicꞌaj chic vinak ri icꞌo chireꞌ pa tanamet Jerusalén?  5 Niꞌej cꞌa chiva: Man quireꞌ ta. Pero ixreꞌ vi xa man xtitzalaj ta pa ivánima riqꞌuin ri Dios y man ntiꞌan ta ri nrajoꞌ jajaꞌ, xa can xquixbꞌaka jeꞌ chupan ri castigo pacheꞌ xaꞌbꞌaka-ve ijejeꞌ. 
Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij ri jun mata víquix ri man jun roch nuyaꞌ 
 6 Y ri Jesús xutzijuoj jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chiquivach, y xuꞌej: Cꞌo jun ache ruticuon jun mata víquix ri pa rulief, y xalka chuxieꞌ ri chieꞌ chi xalrucanuj roch, y man jun roch xril.  7 Rumareꞌ ri rajaf ri ulief xuꞌej cha ri ache ri nisamaj riqꞌuin: Oxeꞌ yan junaꞌ in-patanak chi nalcanuj roch ri chieꞌ reꞌ, y man jun bꞌay ruyoꞌn ta jun roch. Rumareꞌ más otz tachayo-el. ¿Chica xticꞌatzin-ve la xa joꞌc nuqꞌuis ruchukꞌaꞌ ri ulief?  8 Pero ri samajiel xuꞌej cha ri rajaf: Tayaꞌ chic can ri junaꞌ va. Nicꞌot-na ri ulief chuxieꞌ y niyaꞌ na avuona chuxieꞌ.  9 Xa nuyaꞌ roch, otz. Y xa man xtuyaꞌ ta roch, cꞌajareꞌ tachayo-el, xchaꞌ ri samajiel. 
Ri Jesús nuꞌon sanar jun ixok luculic rij chupan jun kꞌij richin uxlanien 
 10 Y chupan jun kꞌij richin uxlanien, ri Jesús nucꞌut chiquivach ri vinak ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chupan jun sinagoga.  11 Y chiquicajol ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, cꞌo jun ixok ri cꞌo dieciocho junaꞌ tiyavaj-pa. Ri ixok reꞌ luculic rij, y man nitiquir ta nipiꞌieꞌ choj. Ri ixok quireꞌ rubꞌanun ruma jun itziel espíritu bꞌanayuon cha.  12 Pero antok ri Jesús xutzꞌat ri ixok reꞌ, xrayuoj y xuꞌej cha: Nuoya, vacame at libre choch ri ayabꞌil. 
 13 Y xuyaꞌ rukꞌaꞌ paroꞌ ri ixok. Y ri ixok ja xyukutaj ri rij y otz xpiꞌieꞌ. Y ri ixok xuyaꞌ rukꞌij ri Dios.  14 Pero ri ache principal chupan ri sinagoga xpa royoval ruma ri Jesús xuꞌon sanar ri ixok chupan jun kꞌij richin uxlanien; rumareꞌ ri ache reꞌ xuꞌej chica ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ: Ri semana rucꞌuan vakiꞌ kꞌij chi nkusamaj. Y chupan ri vakiꞌ kꞌij reꞌ quixpa chi nquixꞌan sanar, y man ja ta chupan jun kꞌij richin uxlanien.✡ Ex. 20:9-10; Dt. 5:13-14. 
 15 Pero ri Ajaf Jesús xuꞌej cha: Ixreꞌ xa caꞌyeꞌ ipalaj. ¿Man came nquiꞌquir ta el ri iváquix o ri iquiej chupan jun kꞌij richin uxlanien, richin nquixꞌa chi ntiyaꞌ quiyaꞌ?  16 Ri jun ixok reꞌ rumáma can ri Abraham, y ri Satanás cꞌo dieciocho junaꞌ tuluc-pa. ¿Man otz ta came chi niꞌan sanar chupan jun kꞌij richin uxlanien? 
 17 Antok ri Jesús xuꞌej quireꞌ, quinojiel ri itziel ncaꞌtzꞌato richin xaꞌqꞌuix-ka. Pero ri nicꞌaj chic vinak niquicuot cánima, ruma ri Jesús nem samaj ri nuꞌon. 
Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij ri ijaꞌtz richin ri mostaza 
(Mt. 13:31-32; Mr. 4:30-32) 
 18 Y ri Jesús xuꞌej: ¿Choj-iqꞌuin junan ri ru-reino ri Dios? ¿Y choj-iqꞌuin niꞌan comparar?  19 Xa junan riqꞌuin ri ijaꞌtz richin ri mostaza ri xutic can jun ache pa rulief. Antok xqꞌuiy, can incheꞌl jun nem chieꞌ xuꞌon y ri chicop ri cꞌo quixicꞌ niquiꞌan quisuoc chukꞌaꞌ. 
Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij ri levadura 
(Mt. 13:33) 
 20 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: ¿Choj-iqꞌuin niꞌan comparar ri ru-reino ri Dios?  21 Xa junan riqꞌuin ri levadura ri niruma-pa jun ixok y nuyaꞌ chupan oxeꞌ medida harina y nuxol-riꞌ chupan nojiel, xchaꞌ ri Jesús. 
Ri puerta coꞌl-oc roch 
(Mt. 7:13-14, 21-23) 
 22 Y ri Jesús xutzꞌom chic bꞌay chi niꞌa pa tanamet Jerusalén. Y nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios pa tak nimaꞌk tanamet y pa tak aldeas pacheꞌ nakꞌax-ve.  23 Y cꞌo jun ri xcꞌutun cha ri Jesús, y xuꞌej cha: Ajaf, ¿man iqꞌuiy ta ri xcaꞌcolotaj? Pero ri Jesús chica quinojiel xchꞌo-ve, y xuꞌej:  24 Can titijaꞌ ikꞌij chi nquixuoc chupan ri puerta ri coꞌl-oc roch; ruma niꞌej cꞌa chiva chi iqꞌuiy cꞌa vinak xticajoꞌ xcaꞌuoc chupan ri puerta reꞌ, pero man xcaꞌtiquir ta xcaꞌuoc.  25 Y antok ri Ajaf xtipalaj-pa y xtalrutzꞌapij can ri puerta, ixreꞌ ri majaꞌ quixuoc riqꞌuin, xticꞌoscꞌa-apa y xtiꞌej-apa: Ajaf, Ajaf, tajakaꞌ ri puerta chakavach. Pero jajaꞌ xtuꞌej-pa chiva: Man vataꞌn ta pacheꞌ ix-patanak-ve.  26 Y ixreꞌ xtiꞌej-apa cha: Ojreꞌ ri xojvaꞌ y xkakun yaꞌ aviqꞌuin. Y pa tak bꞌay richin ri katanamit, chireꞌ xacꞌut-ve ri ruchꞌabꞌal ri Dios.  27 Pero jajaꞌ xtuꞌej-pa chiva: Xinꞌej yan chiva chi inreꞌ man vataꞌn ta pacheꞌ ix-patanak-ve. Quixiel-el viqꞌuin, ruma ixreꞌ joꞌc itziel tak kax ri ntiꞌan,✡ Sal. 6:8. xticha-pa.  28 Y antok xquiꞌtzꞌat ri Abraham, ri Isaac, ri Jacob y quinojiel ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, chi icꞌo pa ru-reino ri Dios; chireꞌ xquixuokꞌ y xtikꞌachꞌachꞌiej ivoray✡ Mt. 22:13; 25:30. ruma xixcꞌujieꞌ can juviera.  29 Ruma xcaꞌpa vinak oriente, occidente, norte y sur ri in-quiniman. Ijejeꞌ xcaꞌbꞌatzꞌuyeꞌ chirij ri mesa pa ru-reino ri Dios.✡ Mt. 8:11-12.  30 Y nicꞌaj ri icꞌo pa ruqꞌuisbꞌal vacame, xcaꞌcꞌujieꞌ nabꞌayal y nicꞌaj ri icꞌo nabꞌayal vacame, xcaꞌcꞌujieꞌ pa ruqꞌuisbꞌal,✡ Mt. 19:30; 20:16; Mr. 10:31. xchaꞌ ri Jesús. 
Ri Jesús ncaꞌrokꞌiej ri vinak aj-Jerusalén 
(Mt. 23:37-39) 
 31 Y chupan ri mismo kꞌij reꞌ, icꞌo nicꞌaj achiꞌaꞌ fariseos ri xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús, y xquiꞌej cha: Catiel-el vaveꞌ chaꞌnin, ruma ri Herodes nrajoꞌ ncaruquimisaj, xaꞌchaꞌ cha. 
 32 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Quixꞌin y tiꞌej cha ri rey reꞌ, ri incheꞌl jun zorra,✡ Ri tzij “zorra” nrajoꞌ nuꞌej: Jaꞌal rataꞌn nuꞌon engaño. chi inreꞌ cꞌa xcaꞌnvalasaj itziel tak espíritus y cꞌa xcaꞌnꞌan sanar jeꞌ ri ncaꞌyavaj vacame y chuaꞌk, y cabꞌij xtinqꞌuis rubꞌanic ri samaj reꞌ.  33 Inreꞌ nicꞌatzin chi niꞌan seguir ri nubꞌiey vacame, chuaꞌk y cabꞌij. Can nicꞌatzin chi nquibꞌaka pa tanamet Jerusalén, ruma jun profeta manak cheꞌl xticon chupan jun chic tanamet. 
 34 Y xuꞌej cꞌa chiquij ri vinak ri icꞌo Jerusalén: Aj-Jerusalén, aj-Jerusalén, ¿karruma nquiꞌquimisaj ri profetas? ¿Karruma nquiꞌquimisaj cha abꞌaj ri ncaꞌrutak-pa ri Dios chiꞌicajol? Incheꞌl jun quitie-acꞌ ncaꞌrumol ri chꞌitak ral chuxieꞌ ri ruxicꞌ, inreꞌ qꞌuiy mul xinvajoꞌ xixmol ta viqꞌuin, pero ixreꞌ man xivajoꞌ ta.  35 Vacame ri ivachuoch xticꞌujieꞌ can abandonado. Y ketzij niꞌej chiva chi man xquinitzꞌat ta chic, hasta cꞌa xtalka-na ri kꞌij antok xtiꞌej: ¡Bendito ri patanak pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios!✡ Sal. 118:26. xchaꞌ ri Jesús.