12
A kum etabor anun a Tokodos na Nion 
 1 A kum tistising, uniri an inanos mot nama kum etabor anun a Tokodos na Nion, uni a nemi lena mot in talapor uni.  2 Mot tasmani lena, ra ka mot nurnur utmakai, di ben raro pas mot torom a kum torotoro na god ra ka det ser wasiso, ma mot lotu torom det.  3 Iri an watungi tamot lenri, katutaio ra a Nion o God in mugu i, in watung lar pasi lena, “O Iesu in iru tukum.” Ma katutaio ra a Tokodos na Nion ke mugu i in watung lar pasi lena, “O Iesu a Labino.” 
 4 A wur ngas na etabor anun a Tokodos na Nion, ikut ara Nion o God kut, ra i tabor dat nama kum etabor.  5 A wur ngas na kisapi na pinapam, ikut ara Labino kut, ra dat papam toromi.  6 A wur ngas na pinapam, ikut ara God kut, ra i pam a kum pinapam ra, una nilaun anun a taro rop. 
 7 A Tokodos na Nion i ese i ut una nilaun anun arara, sur in warut a taro rop.  8 A Tokodos na Nion i tabor ara nama mananos sur in wasiso nami, ma a Nion ut ra, i tabor ara kai nama wakak na nuknuk sur in wasiso nami.  9 Ma a Nion ut ra, i tabor ara kai nama nurnur, ma a Nion ut ra, i tabor ara kai nama etabor sur in ulangolango a kum misait.  10 Ma i tabor ara kai nama dekdek sur in pam a kum utna na ukisin, ma ara kai nama wasiso na poropet. Ma i tabor ara kai nama mananos sur in tasman lele a Tokodos na Nion ma a kum nion gisen kai, ma ara kai nama mananos sur in wasiso nama wur ngas na wasiso, ma ara kai nama mananos sur in palos a kukurai na wur ngas na wasiso.  11 Ara Nion sot kut ra i pam a kum pinapam rop ri. Ma una nun a nemnem ut, i tabor arara taktakai. 
Ara pinindat kut, ikut a susut na du pinindat 
 12 A musano i ara kut, ikut a susut na du pinino. A kum du pinino det susut, ikut di tugus tomo pas det sur ara kudulano musano. A pinin o Karisito i lenkutkai ra.  13 Uni ara Nion kut i baptaiso dat rop, sur dat ara pinin o Karisito mukut, dat a taro Juda, ma dat ra ausur a taro Juda, dat a kum tene ititula ma dat ra ka dat tene ititula. Ma o God i pitar ara Nion kut torom dat rop sur dat in inum taguni. 
 14 A kudulano musano ausur ara du pinino kut, awu, a susut na du pinino ut.  15 Ra a kikino in watungi lena, “Iau ausur a du pinino, uni ausur iau a lamano,” i lingmulus lena, i ausur a lamano, ikut, a du pinino ut.  16 Ra in talngano in watungi lena, “Iau ausur a du pinino, uni ausur iau in matano,” i lingmulus lena, i ausur in matano, ikut a du pinino ut.  17 Ra kudulano pinino in matano rop kut, in longoro mo pepetlai? Ra kudulano pinino in talngano rop kut, in sasangop mo pepetlai?  18 Ikut o God i sa tugus tomo tar a kum du pinindat rop taktakai, elar ut nama nun a nemnem.  19 Ra a kum du pinindat rop det elar kut, in kudulano mo pepetlai?  20 Ikut i lenutra, a susut na du pinindat, ikut ara pinindat. 
 21 In matano ken watung lar pasi tan a lamano lenri, “Ka sibo sur ui!”, ma in lorino kai, ken watung lar pasi tan aru kikino lena, “Ka sibo sur mur!”  22 Awu! A kum du pinindat ra dat nuki lena ka det dekdek, anundet a pinapam kura ut.  23 Ma a kum du pinindat ra dat nuki lena ka det wakak, dat mar wakak det. Ma a kum du pinindat ra dat maimai nam det, dat pipis bat det.  24 Ikut, a kum du pinindat ra det tamtama wakak, ka det sibo sur tu utna. O God i sa tugus tomo tar a kum du pinindat, ma a kum du pinindat ra dat nuki lena ka det wakak det wakak ut.  25 I pami lenra sur gong a pinindat i tukutus gisgisen. A kum du pinindat det in ngara etetalai sur det, ma a nginara ra, in elar torom det rop.  26 Ra tu du pinindat i ngungut, a kum du pinindat rop det in taramo i. Ma ra di watung ulabo pas tu du pinindat, a kum du pinindat rop det in gas tomo nami. 
 27 Mot ut a pinin o Karisito, ma mot rop taktakai a kum du pinino.  28 O God i sa pilok pas a taro ri epotor tan a taro na lotu: a mugano ut a kum aposel, a manru a kum poropet, a mantul a kum tene ususer, ma det kai ra det pam a kum utna na ukisin, ma det ra o God i pitar a etabor torom det sur det in ulangolango pas a kum misait, ma det ra det warut a taro, ma det ra det ser mugu a taro una kum pinapam, ma det ra det wasiso nama wur ngas na wasiso.  29 Pepetlai, det rop a kum aposel rop kut? Awu. Det rop a kum poropet rop kut? Awu. Det rop a kum tene ususer rop kut? Awu. Det rop det pam a kum utna na ukisin? Awu.  30 Det rop o God i pitar a etabor torom det sur det in ulangolango pas a kum misait? Awu. Det rop det wasiso nama wur ngas na wasiso? Awu. Det rop det ser palos a kukurai na wur ngas na wasiso? Awu.  31 Ikut, mot in nemnem sur a kum etabor ra det wakak doko. 
Uniri an ese mot una kisapi ra i wakak doko taun det rop.