4
Ulukɑɑ kɛnyɑ́rũ 
(Mɑtiyee 13:1-9; Luki 8:4-8) 
 1 Kɛ Yeesu uu icélɑɑ Kɑlilee kupiyɛ ritimɛ-i n kpɑ́lɛ̃, pisoi kulúi ɑpi u kɑ́lisi ɑi tɔ́su uu mɛsɛ hɑ kúninɔi kɛcɑ́ɑ́ tonɛ. Míni kɛcɑ́ɑ́ kɛ kúninɔi kpɛ̃ ɑku tɔ́silɛ̃, pisoi pin mɛritimɛ nyɛnu.  2 Sinyɑ́rũ kuú nɛ icélɑɑ mɛyɑ̃ pi céesi. Uu icélɑɑ iyɛ̃ kɛ́mɛɛ pi mɑɑ rɛ:  3 Ani kutu ricɔ ɑni kóm! Utisi unyinɛ yɛɛ ilukɛpuri pifómɛ leemɛ.  4 Kuu n fóm, ilukɛpuri icɔ ii ricéetimɛ-i lólu, sinúipi ɑsi i le.  5 Icɔ ii kɛpɑrɛ kɛcɑ́ɑ́ kei kɛ ntɑɑi ńn m piyɛ lólu. Kɛ kɛtẽ ɑ́kɛ n címú nnyɑ, ipuri iyɛ̃ ii mɛsɛ nɛ mɛsɛ lɛlu.  6 Ntuŋɛ nn tɑpu. Kɛ iníŋí íi m pɑpisi nnyɑ, mɛlɛi ɑmɛ kóósi.  7 Icɔ ii sinípɛleépi kɛpɑ́ɑ́pɑ́ɑ́ lóipɔ. Sinípɛleépi sɛ̃ ɑsi mɛlɛi hilɑ, ɑ́mɛ pɛɛ ɑpipi torɛsi.  8 Amɑ́ ipuri icɔ ii kɛtẽ sɔnɛ nɛ sɑ́, ii lɛlu ii pɑpisi ii kɔ ɑpipi torɛsi, iwéhe icɔ ɑfɛɛtɑɑni, icɔ kuwóó nɛ kɛfi, icɔ pílɛ.  9 Yeesu uu pi mɑɑ rɛ: Úye un ukómɛ ukɛ́ kṍ. 
Yo nnyɑ kɛ Yeesu uú nɛ sinyɑ́rũ céési? 
(Mɑtiyee 13:10-17; Luki 8:9-10) 
 10 Kɛ Yeesu uu lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ iyɑɑ n léepɔ, pɛpɛɛ nɛ u n kɔ́lɛ̃ nɛ upipirɛtiki kɛfi nɛ pitɛ́ ɑpi u pisɛ rɛ ukɛ́ sinyɑ́rũ sɛ̃ ɑsei pi símisi.  11 Yeesu uu rinɔ́ɔ pi pɛsɛ rɛ: Nɔ̃́ nɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi nsímɛ́ mɛɛ m pékɑɑlɛ̃ picére mɑsilɛ, ɑmɑ́ picɔ yɛ ḿpɑ́ yo kómɛilɛ yɑrɛ sinyɑ́rũ. 
 12 Pi yɛ n wiilɛnlɛ, ɑmɑ́ ɑ́pi kɔ pɛɛ nyɑ́ni. 
Pi yɛ kutu n cɔlɛnlɛ, ɑmɑ́ ɑ́pi kɔ pɛɛ kómɛi. 
Lɛlɛɛ rɛ ɑ́pi yɛ ŋmurɛi pikɛ́ piisoi consɛ, 
Uléécɑɑ ukɛ́ piɑkópɛ pi sɑ́rɛi. 
Yeesu yɛ ulukɑɑ kɛnyɑ́rũ ɑsei lesɛ uu símisi 
(Mɑtiyee 13:18-23; Luki 8:11-15) 
 13 Yeesu uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Áni kɛnyɑ́rũ kɛ̃ kõo? Nɔnsɑ́ kɛ n kõ, íye kɑni yɛ́ pɛɛ́ nɛ sitɔ́rɔɔ nsí nnɛ́í kṍ mɑ́?  14 Kei kɛ Yeesu uu pɛɛ kɛnyɑ́rũ kɛ̃ ɑsei pi lesɛ rɛ: Li nkpɑ́ni yɑrɛ nléécɑɑsimɛ́ kɛ utisi uyɛ̃ uu fóm.  15 Pisoi picɔ isoi yɛ ricéetimɛ tɛ̃ mɛcɔ welɛ. Pin nléécɑɑsimɛ́ n kõ, Setɑni uu mɛsɛ nɛ mɛsɛ nléécɑɑsimɛ́ kɑpi pikɛmɛɛ n fṍ kpóupɔ.  16 Kɛpɑrɛtẽ kɛɛ we yɑrɛ pɛpɛɛ nléécɑɑsimɛ́ n kṍ ɑpi mɛsɛ nɛ mɛsɛ piɑkiŋ kɛ́mɛɛ n yɔ́su nɛ mpɔ́ɔnɑrɛ.  17 Amɑ́ ɑ́pi yɛ tíyɛsɛ nkɛ́ pikɛmɛɛ iníŋí wɑ. Ńn yɛ pikɛmɛɛ nɑ́ŋɑi. Ncɔ́ŋ ń-ye nɛ́ɛ íwɛ íye in n kɑ nléécɑɑsimɛ́ nnyɑ, nfɑtɛnɛ nń nɛ pi kpi mɛsɛ nɛ mɛsɛ.  18 Pisoi picɔ yɛ we yɑrɛ kɛtẽ kɛɛ sinípɛleépi m mɑ́. Pi yɛ nléécɑɑsimɛ́ kónlɛ,  19 ɑmɑ́ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ likɔ́ nfɑsimɛ́ nɛ lílɑlɑ lɛɛ rɔ́ n kírɑɑsɛntɛ nɛ mɛmɑ́ ɑi nléécɑɑsimɛ́ hílɑ, ńn yɛ pɛɛ kɛrɔ́mɛɛ líkɑ yoriyɛ.  20 Pisoi picɔ pin we yɑrɛ kɛtẽ sɔnɛ. Pi yɛ nléécɑɑsimɛ́ kónlɛ ɑpi n yɔ́su nn pikɛmɛɛ pelu nn linyinɛ yoriyɛ. Nléécɑɑsimɛ́ nn picɔ kɛ́mɛɛ nkɑ́ripi wɑi, nn picɔ kɛ́mɛɛ nɛ kumúŋɛ́ wɑi, nn picɔ kɛ́mɛɛ mɛyɑ̃́ wɑi. 
Kɛ́firɑ́ɑ kɛnyɑ́rũ 
(Luki 8:16-18) 
 21 Yeesu uu lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ pi pisɛ rɛ: Unyinɛ yɛɛ kɛ́firɑ́ɑ risɛ́lɛ uu kucɑ́ri kɛ kipi nɛ́ɛ uu ukɛfinɛ mɛtene kɛ pésu mɑ́? Nɛ́ntɛ kɛlõ cɑ́cɑ́ kɑpi yɛ kɛ ritɔsi ɑkɛ pɛɛ ḿpɑ́ úye n kpɑ̃́iilɛ̃?  22 Lɛ̃ nnɛ́í lɛɛ pɛɛ m pékɑɑlɛ̃ ɑi kúyɛnɛ wɑi, lɛ̃ kɛ ḿpɑ́ úye úu pɛɛ kúyɛnɛ ń we ɑi mɛtɛ́í kɛ́mɛɛ léeri.  23 Úye un ukómɛ ukɛ́ kṍ.  24 Yeesu uu pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Ani nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ nɛ lɛ̃ nnɛ́í kɑni n kómɛi. Kulũ kpɛ̃ kɑni yɛ nɛ ḿ musí kɛ Uléécɑɑ uú nɛ nɔ́ músunɛ. Ticuruu u yɛ́ kusɑ́ nɔ́ rikpɑ́.  25 Likumúŋɛ́ rɛ uyɛɛ m mɑ́ kɑpi yɛ pípɑ rikpɑ́ ɑmɑ́ úye unsɑ́ m mɑ́, ḿpɑ́ nkɑ́ripi ń-ye kuu mɑ́, pi n yɔ́sunɛ. 
Ilukɛpuri yɛɛ nɛ iricuruu n lɛ kɛnyɑ́rũ 
 26 Yeesu uu pimɑ́ɑ kpɑ́ rɛ: Uléécɑɑ iyɔɔpi yɛ kɔ we yɑrɛ usoi unyinɛ yɛɛ ilukɛpuri ukɛcɑrɛ-i n fṍ.  27 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, ḿpɑ́ un kɛsinɛ nɛ́ɛ kɛtúŋɛ́ n lɔni nɛ́ɛ un n nyɑ́ni, ilukɛpuri yɛ lɛlulɛ in pelu úu nyu lɛlɛɛ i m peisɛ.  28 Kɛtẽ ticuruu kɛɛ ilukɛ peisɛ. Kuhɛ́rɛ kpɛɛ yɛ mɛfoí pi, lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ ripipi ɑri tórɛsi, ɑri mɛtɔ́rɔɔ pelu.  29 Tin m pi, usoi uu ritɛ́hɛ múlú. Kúkpɑɑ kpɛɛ lɛ̃ tu. 
Mpuri yukɛ-yukɛ nnyinɛ kɛnyɑ́rũ 
(Mɑtiyee 13:31-32, 34; Luki 13:18-19) 
 30 Yo kɑri yɛ́ kɔ nɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi múŋɛisɛnɛ? Kɛnyɑ́rũ kɛ́ye kɑri yɛ́ nɛ linsímɛ́ wɑ mɑ́?  31 Uléécɑɑ iyɔɔpi yɛ we yɑrɛ mpuri yukɛ-yukɛ nnyinɛ. Kɛlukɑɑ-i, mmɛ mɛɛ yɛ kɛtẽ nnɛ́í kɛcɑ́ɑ́ ipuri kɛcɔpɛ nsíńsɑ́.  32 Amɑ́ mɛlukɑɑ-mɑɑ́, n yɛ lɛlɛ nn pɑpisi nn wɑi kuléé kpɛɛ kɛcɑrɛ-i ɑcɔ mpiyɛ n fe. Nkuléé yɛɛ ilésɛ kɛcirɛ wɑlɛ, sinúipi ɑsi ikɛcɑ́ɑ́ ɑyɑ́mɛ́ wɑpisi. 
 33 Sinyɑ́rũ nsí sicɔ kɛ Yeesu uu yɛ nɛ ḿpɑ́ úye céesi. Pɛpɛɛ kutu u n cɔ́lɛ̃ mɛkomɛ kuu yɛ ripɑí uú nɛ céési.  34 Úu yɛ píkɑi símisi kúu kɛnyɑ́rũ n wɑ, ɑmɑ́ lin u nɛ upipirɛtiki ŋmɑnɛ rin-yɑ́, ḿpɑ́ yo ɑsei kuu yɛ pi lesɛ. 
Yeesu yɛ mɛyɔ píimɑ mɛnyinɛ risɛ́ɛ́sɛ 
(Mɑtiyee 8:23-27; Luki 8:22-25) 
 35 Kɛyɑ́ɑ kɛ̃ cirɛ nnyɔ́ɔ́, Yeesu uu upipirɛtiki mɑɑ rɛ: Tɔkɛ́ míni kuwɛ́lɛ́ kucɔ-mɛ̃ hɑ.  36 Api risoiwuí yɑ́, upipirɛtiki ɑpi kúninɔi kpɛ-i kuú pɛɛ n tṹ nɛ n tɛ́ŋ́lɛ̃. Áninɔi ɑcɔ ɑn kɔ pikɛyúrí we.  37 Kei kɛ mɛyɔ píimɑ mɛnyinɛ ɑmɛ pipépɛ kori ɑ́niwɑlɛ́ ɑɑ kúninɔi-i n lééripɔ míni ɑmɛ pɛɛ ku n yipu.  38 Kumúŋɛ́ kpɛ-i, Yeesu un kúninɔi kɛ́mɛɛ kɛpirɛ-pɔ we, un lɔni, tíyu tin tíyulɑɑ kɛcɑ́ɑ́ lɑ́ɑlɛ̃. Upipirɛtiki ɑpi pɛɛ u yóŋsɛ ɑpi u mɑɑ rɛ: Sɑ́ɑ, pɔ sɛ́ɛ́lɛnlɛ tɔkɛ́ kpii?  39 Yeesu uu yɑ́kɑ-yɑkɑ uu kuyɔ cɛ́si uu míni mɑɑ rɛ: Sɛ́ɛ́, ɑ niŋɛsi. Kuyɔ ɑku kéu ɑi níŋɛsi.  40 Yeesu uu lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ upipirɛtiki pisɛ rɛ: Yo nnyɑ kɛ iwɑmɛ ii nɔ́ wɑ? Nɔn nɛ nfɑtɛnɛ mɑ́ɑ?  41 Amɑ́ ɑi iwɑmɛ píimɑ pi wɑi ɑpí m mɑ́ikɛɛnɛ rɛ: Usoi úye kɛcirɛ yɛ nkó kɑí nɛ kuyɔ nɛ míni ripɛ́nɛ lin u pɑkɑrɛlɛ̃?