51
 1 Vyriausiajam muzikui. Dovydo psalmė. Kai pranašas Natanas atėjo pas jį po to, kai tas buvo įėjęs pas Batšebą. 
Pasigailėk manęs, o Dieve, pagal savo mielaširdystę, pagal savo meilumo apstybę išdildyk mano 
*nusižengimus.  
2 Visai nuplauk nuo manęs mano kaltę ir nuo mano nuodėmės apvalyk mane.  
3 Nes aš pripažįstu savo 
†nusižengimus, ir mano nuodėmė 
‡man 
yra nuolat prieš akis –  
4 tau nusidėjau, tiktai tau, ir padariau, kas bloga tavo akyse, – kad būtum 
§išteisintas 
*kalbėdamas, 
†nepeiktinas 
‡teisdamas.  
5 Štai aš buvau 
§pagimdytas 
jau *nukrypęs nuo to, kas teisinga, ir nuodėmingą mane pradėjo mano motina.  
6 Štai tu trokšti 
matyti tiesą 
žmogaus viduje, ir duosi man pažinti išmintį 
†mano slaptame „aš“. 
 7 Apvalyk mane yzopu, ir būsiu švarus, nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą.  
8 Duok man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės 
žinią, 
kad džiūgautų kaulai, 
kuriuos sudaužei!  
9 Paslėpk savo veidą nuo mano nuodėmių ir išdildyk visas mano kaltes.  
10 Sukurk man tyrą širdį, o Dieve, ir 
‡teisingą dvasią atnaujink manyje.  
11 Nenumesk manęs iš savo akivaizdos, ir savo 
§Šventosios Dvasios neatimk nuo manęs.  
12 Grąžink man džiaugsmą, 
kilusį iš tavo išgelbėjimo, ir paremk mane 
savo *noringa Dvasia.  
13 Mokysiu 
†nusižengėlius tavo kelių, ir nusidėjėliai 
‡atsivers į tave. 
  14 Išlaisvink mane nuo kraujo kaltės, o Dieve, mano išgelbėjimo Dieve, 
ir mano liežuvis džiaugsmingai šūkaus apie tavo teisumą.  
15 O Viešpatie, praverk mano lūpas, ir mano burna skelbs tavo gyrių!  
16 Nes tu 
§nenori aukos, – priešingu atveju tau 
ją atnašaučiau, – tavęs nedžiugina deginamoji auka.  
17 Dievui 
tinkamos aukos – sudužusi dvasia; sudužusios ir palaužtos širdies tu, Dieve, nepaniekinsi.  
18 Savo gera valia daryk gera Sionui: pastatyk Jeruzalės sienas!  
19 Tada tu būsi patenkintas teisingomis aukomis, 
tai yra deginamąja auka ir visai sudeginama auka, tada jaučiai bus atnašaujami ant tavo aukuro.