Carta de San Pablo a los
COLOSENSES
1
Colosas macana, Cristore ajitirʉ̃nʉrãre Pablo ĩ ucare queti
1-2 ¿Ñati mʉa, Colosas vãme cʉti macana, Dios yarã? Jesucristore ajitirʉ̃nʉ tʉjamenare mʉare ucacõaja yʉa. Mʉare quẽnarotirã, mani jacʉ Diore ado bajise mʉare sẽnibosaja yʉa: “Quẽnaro ĩna ñarotire yirã, ĩnare ejarẽmoña”, mʉare yisẽnibosaja yʉa. Yʉ ñaja Pablo vãme cʉtigʉ, adi paperare mʉare cõagʉ̃. Dios ĩ bojarore bajiro yʉre cõacami Jesucristo, “Yʉ sʉori yʉ jacʉ quẽnaro ĩ yise quetire gãjerãre gotimasiocudirʉcʉja mʉ” yigʉ. Yʉ rãca ñaami mani maigʉ̃, Timoteo.
Cristore ajitirʉ̃nʉrãre tʉoĩacõari, Diore Pablo ĩ sẽnibosare
3-4 “Jesucristore quẽnaro ajitirʉ̃nʉcõa ñaama ĩna. To bajicõari, Dios yarã jedirore quẽnaro mairã ñaama” mʉare masa ĩna yisere ajirũgũaja yʉa. To bajiro ĩna yirũgũsere ajivariquẽnaja yʉa. To bajiri, tocãrãcajine mani ʉjʉ Jesucristo jacʉre mʉare yʉa sẽnibosajama, “Quẽnaro yaja mʉ”, ĩre yivariquẽnarũgũaja yʉa. Tirʉ̃mʉjʉne riojo ñamasusere, Cristo sʉori quẽnaro Dios ĩ yise quetire mʉa ajitirʉ̃nʉsʉorijʉjʉne, “Ĩ oca ti gotirore bajirone õ vecajʉ Dios tʉjʉ ejacõari, quẽnaro ñarũgũrʉarãja mani”, yivariquẽnacoayuja mʉa. To bajiro yirã ñari, Dios yarãre quẽnaro ejarẽmoñuja mʉa. Cristo ocare ajisʉocõari, “Ti ñaja riojo ñamasuse oca”, yiyuja mʉa. To yicõari, “Rojose yirã mani ñaboajaquẽne, manire ĩamaicõari, manire quẽnaro yiyumi Dios”, yiajitirʉ̃nʉñuja mʉa. Ĩ oca quẽnasere mʉa ajitirʉ̃nʉrore bajiro ajitirʉ̃nʉrũtuana yirãma masa jediro. To bajicõari, mʉa yirũgũrore bajirone quẽnaro yirũgũrãma ĩna quẽne. Mani maigʉ̃, Epafras vãme cʉtigʉ, ñaami ti ocare mʉare gotimasior'i. Jesucristo ĩ bojasere yigʉ ñari, adojʉ quẽnaro yʉare ejarẽmorũgũami. Ĩ ñaami “Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca gãjerã Dios yarãre quẽnaro maiama ĩna, Colosas macana” yʉare yigoticacʉ.
To bajiro ĩ yicatire ajicana ñari, yʉa ajisʉorijʉjʉne, Diore mʉare sẽnibosadicajʉ, Dios ĩ bojasere quẽnaro mʉa yimasirotire yirã. To yicõari, Esp'iritu Santo sʉorine tocãrãca vãme mʉa masirotire quẽne “Ejarẽmoato” yirã, Diojʉare mʉare sẽnibosarũgũaja yʉa. 10 Mʉare yʉa sẽnibosase sʉorine to bajiro mʉa yijama, mani ʉjʉ ĩ bojarore bajiro yiñarũgũrʉarãja mʉa. To yicõari, ĩre bʉtobʉsa masirũtuarʉarãja. 11 Ĩre rẽtobʉsaro mʉa masirũtu vajama, masirẽtogʉ̃, Dios, mʉare quẽnaro ejarẽmorʉcʉmi, jediro rojose tãmʉoboarine, ĩre mʉa ajitirʉ̃nʉcõa ñarotire yigʉ. To bajiro mʉare ĩ yijama, rojose tãmʉoboarine, rojose mʉare yirãre jũnisinimenane, variquẽnacõa ñarʉarãja mʉa. 12 Mani jacʉ, Diore tʉoĩavariquẽnacõari, ado bajiro ĩre sẽnirʉarãja mʉa: “Quẽnaro yaja mʉ. Quẽnaro mʉ yire sʉorine mʉ yarã ñaja yʉa. To bajiri mʉ ñarojʉ, ejacõari, gãjerã, mʉ yarã quẽnaro ĩna yiecorore bajiro yiecorʉarãja yʉa quẽne”, Diore yivariquẽnarʉarãja mʉa.
13 Dios, ado bajiro manire ĩ yire ñajare, to bajiro yivariquẽnarʉarãja mʉa: Satanás yarã, ĩ bojarore bajiro yirã ñaboariarãre manire ejarẽmoñumi Dios, ĩ macʉ ĩ maigʉ̃ yarã, “Ĩ bojarore bajiro yirã ñato” yigʉ. 14 Dios ĩ yire yʉ yijama, ado bajiro yigʉ yaja yʉ: Ĩ macʉ manire ĩ rijabosare sʉorine Satanás manire ĩ rotiboarere cʉdimena ñacoariarãja mani. To bajicõari, rojose mani yisere Dios ĩ masiriorã ñacoariarãja mani.
Cristo ĩ rijabosare sʉorine Diorãca quẽnaro mani ñase queti
15 Ñimʉjʉa Diore ĩagʉ̃ magʉ̃mi. To bajiboarine Cristore masirãjʉama, Diore masiaja mani. Cristo ñaami adi macarʉcʉro ti ruyuaroto rĩjorojʉne ñacoadimasir'i. 16 Ĩ sʉorine adi macarʉcʉro ñase jedirore rujeomasiñuju Dios. Adi macarʉcʉro ñarã, õ vecanare quẽne, ruyumena, ruyurãre quẽne ĩ sʉorine rujeomasiñuju Dios. To yicõari, õ vecana rotimasironare quẽne ĩ sʉorine ĩnare rujeomasiñuju Dios. To bajiro yimasiñuju, “Quẽnaro yiyumi” ĩre gãjerã ĩna yirʉ̃cʉbʉorotire yigʉ. 17 Adi macarʉcʉro ti ruyuaroto rĩjorojʉne, ñacõadimasiñuju Cristo. To bajicõari, ĩ sʉorine jediro ñaja. 18 Ĩ rijabosare sʉorine ĩ yarã mani ñarotire yiyumi Dios. Cristo ñaami rijacoaboarine quẽna tudicatisʉor'i. To bajir'i ñari, masa ĩna rijato berojʉ “Tudirijabeticõato” yigʉ, Dios ĩ catisere ĩre ajitirʉ̃nʉrãre ĩsigʉ̃ ñagʉ̃mi. To bajicõari, ĩre ajitirʉ̃nʉrãre, ĩre ajitirʉ̃nʉmenare quẽne jediro ʉjʉ ñagʉ̃ bajigʉmi. 19 Dios, ado bajiro tʉoĩañuju: “Yʉ macʉ, yʉre bajirone bajigʉ ñari, ĩ sĩgʉ̃ne yʉ ye ñajediro quẽnasere cõagʉ̃ ñarʉcʉmi”, yitʉoĩañuju Dios. 20 Adigodoana, õ vecana quẽne rojose yirã ñañujarã. To bajiri, rojose ĩna yisere “Masiriogʉsa” yigʉ, ĩ macʉre rijarotiyumi. To bajiro ĩ yijama, ĩna jediro ĩ rãca quẽnaro ĩna ñarotire yigʉ yiyumi.
21 Tirʉ̃mʉjʉrema Dios yarã me ñañuja mʉa maji. Rojose tʉoĩacõari, rojose mʉa yire sʉorine Dios ĩ ĩajama, ĩre terã ñañuja mʉa. 22 To bajiro bajiriarã mʉa ñaboajaquẽne, ĩ tʉjʉ mʉa ejaro, “Rojose mana ñaama” ĩ yiĩarotire yigʉ, ĩ macʉre rijarotiyuju. 23 To bajiro Dios ĩ yire ti ñaboajaquẽne, ĩ tʉ mʉa ejarirʉ̃mʉ, “Rojose mana ñaama” ĩ yiĩarotire mʉa bojajama, ĩ macʉ sʉori quẽnaro ĩ yire quetire ajitirʉ̃nʉcõa ñaroti ñaja. Ti quetire masa ñajedirojʉne ajirãma. Yʉ quẽne, tire goticudigʉ ñaja.
Diore ajitirʉ̃nʉrãre Pablo ĩ ejarẽmore queti
24 Cristo ocare ajitirʉ̃nʉrãre gotimasiocudigʉ, rojose tãmʉogʉ̃ ñaboarine, variquẽnaja yʉ. Gãjerã quẽnaro ĩna ñarotire bojagʉ ñari, rojose tãmʉoñumi Cristo. To bajiri, yʉre quẽne, to bajiro yʉ bajirotire bojayumi Cristo. 25 “Cristo ocare jud'io masa me ñarãre quẽnaro gotimasiocudirʉcʉmi” Dios ĩ yitʉoĩariarore bajirone Cristo yʉre ĩ yijare, Cristore ajitirʉ̃nʉrãre ejarẽmorimasʉ ñacajʉ yʉ. 26 Yʉ gotimasiosere, tirʉ̃mʉanajʉma tire masibetimasiñuma maji. Adirʉ̃mʉrirema, ĩ yarã ñarona tire ĩna masirotire yiyumi Dios. 27 “Jud'io masa me ñarã, yʉ sʉori quẽnamasuse ĩna yiecorotire masiato ĩna, yʉ yarã” yigʉ yiyumi Dios. Ado bajiro bajiaja ti oca masa ĩna masibeticati: Mʉare ejacõari, mʉa rãca quẽnaro ñarũgũrʉcʉmi Cristo. To bajiri, “Dios tʉjʉ ejacõari, quẽnamasuse yiecorʉarãja mani”, yitʉoĩa variquẽnarʉarãja mʉa.
28 No bojaro yʉa vato masa jedirore Cristo ocare gotimasiocudiaja yʉa, “Ĩre mʉa ajitirʉ̃nʉjama, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ vabetirʉarãja mʉa” yirã. To yicõari, tocãrãcʉne Cristore ĩna ajitirʉ̃nʉjama, Dios tʉjʉ ĩna ejarirʉ̃mʉ, “Ñie rojose mana ñaama” ĩ yiĩarotire yirã, yʉa masiro cõro quẽnaro gotimasioaja yʉa. 29 To bajiro ĩna bajirotire bojarã, josase ti ñaboajaquẽne, Cristo ĩ ejarẽmose rãca moarũgũaja yʉa.