4
O Pita ma o Jon der tur una warkurai
O Pita ma o Jon der wasiso torom a taro, ra a kum tene etabor torom o God, ma a mugumugu anun a kum a tene tamtamabat tagun a rumu na etabor, ma a kum Sadusi, det wan torom der. Det kankan torom der, uni der ususer a taro un o Iesu, ma der warawai nami lena i sa laun melet gusun a minat, lenkutkai ra a taro det in laun melet. Ra det pam ukai pas der ma det uruk tar der una karabus, sur der in kis tuk una bung palu, uni i sa lirop. Ikut, a susut na taro ra det longoro a wasiso anun o Pita ma o Jon, det nurnur. Ra a niluluk ina kum musano kut ra det nurnur i elar nama limo na arip.
Una bung numur, a kum mugumugu, ma a taro na kiwung ma a kum tene ususer tagun a Warkurai, det kis tomo sapat o Jerusalem. Det tomo nam o Anas, a mugumugu na tene etabor torom o God, ma a kum kukunu ri det: o Kaiapas, o Jon, Aleksanda, ma ara taro kai. Di ben pas o Pita ma o Jon, ra der tur umatandet ma det ting der lena, “Osi na ngas na dekdek ra mur pam a utna ri nami? Ma a risan osi ra mur pami nami?”
O Pita i bukus nama Tokodos na Nion, ra i watungi tandet lena, “Mot a kum mugumugu anun a taro ma a taro na kiwung kai, uniri mot ting mir una wakak na pinapam ra mir pami una musano ra ke ser wan ma di ulangolango petlan pasi. 10 Mot nama taro Juda rop, mot in tasmani lena, a musano ri ra i tur numugu tamot, di ulangolango pasi nama risan o Iesu Karisito a te Nasaret, i ra mot sak wat tari un in nanai kutus, ma o God i ukatutur melet pasi gusun a minat.
11 I ‘A wat ra mot a kum tene pam rumu mot pilok ru i,
i ut ra a wakak na wat, ra i udekdek a rumu.’ Buk Song 118:22
12 Katutaio gisen in ulaun dat, ma katu risan taio kai taginin una rakrakon bual, ra o God i pitar tari torom dat a taro, sur din ulaun dat nami.”
13 Det tasmani lena, o Pita ma o Jon aru musano oros kut, ma ka der ususer pas un tu labino wortowo. Ma det kisin doko un der ra der wasiso ma ka der ngara. Ra det tasmani lena numugu detul ser imurmur tomo ut nam o Iesu. 14 Ikut det tama a musano ra di ulangolango pasi, i tur tomo nam der, ra ka det pet lar pasi mo sur det in balu der. 15 Det tulu gisen ru detul munung gusun a kiwung, ra det wasiso tomo pas, ma det watungi lena, 16 “Asau dat in pami una ru musano ri? Uni der sa pam ru ara labino utna na ukisin, ma i sa talapor torom det rop ra det kis nin o Jerusalem. Dat in ipul pepetlai mo? 17 Dat in turbat dekdek der, sur gong melet mo der wasiso torom taio nama risan o Iesu, sako a wasiso ri in nan kakaka torom a taro rop.”
18 Numur det kabo melet pas der, ma det turbat der sur gong melet mo der wasiso ma der ususer lako taro nama risan o Iesu. 19 Ikut o Pita ma o Jon der balu det lena, “Pepetlai, i tokodos umatan o God ra mir in tarom tamot, ma torom o God gong? Mot ut mot in tama i. 20 Ikut mir, ka mir in mana lar pas nama wasiso un asau ra met sa tama tari, ma met sa longoro tari.”
21 Ra det sa turbat dekdek tar der, det palos ru der. Ka det sio lar pas tu utna ra det in um der uni, uni a taro rop det watung ulabo pas o God una utna na ukisin ra der sa pam tari. 22 Uni a musano ra di pam tar a utna na ukisin uni, i sa langolango, anun a kilalo i labo taun a wat na noino.
A kum tene nurnur det wararing
23 Ra di sa palos ru o Pita ma o Jon, der milet melet torom a kum paspasander, ra der inanos det una kum utna rop ra a kum lamlabino tene etabor torom o God ma a kum mugumugu det sa watung tari tander. 24 Ra det longoro i, det wararing tomo torom o God lena, “Labino, u ukis a bakut, a rakrakon bual, a tasi, ma a kum utna rop ubalandetul. 25 Una Tokodos na Nion, u pitar a wasiso torom a tubumet o Dewid, anum a tultul. Ra o Dewid i watungi lena,
‘Asau a kibino ra a taro, ra ausur a taro Israel det kankan doko?
Ma sur asau det epak sur det in pam a sakino?
Ikut anundet a epak i utna oros kut.
26 A kum king taginin una rakrakon bual det tur na inaim,
ma a kum mugumugu det wan tomo,
sur det in banlaulau a Labino ma anun a Mesaia, i ra i sa pilok pasi.’ Sng 2:1-2
27 A lingmulus ra o Erod ma o Pontias Pailat, ma a kum taro ra ausur a taro Israel, ma a kum taro Israel kai, det wan tomo una tamon ri sur det in banlaulau o Iesu, anum a Wakak na Tultul, ra u sa pilok pasi. 28 Ra det pami lenra, det pam sot pas a kum utna ra numugu u sa waninar tari una dekdekim ma una num a nemnem sur in nanpat. 29 Labino, un nuk pas anundet a kum dekdek na wasiso, ma un warut met anum a kum tultul sur gong met ngara ra met in wasiso puaso nama num a wasiso. 30 Un warut met nama dekdekim sur a kum misait det in langolango, ma a kum utna na ukisin ma a kum ukinalong det in nanpat una risan o Iesu, anum a Wakak na Tultul.”
31 Ra det sa wararing pas, a rumu ra det kis tomo uni i tugunu, ma det rop det bukus nama Tokodos na Nion, ma det wasiso nama wasiso anun o God, ma ka det ngara.
A kum tene nurnur det isuaro anundet a kum utna
32 A kum tene nurnur rop, i takai kut a nuknukindet ma a balandet, ma kataio tagun det i watung tu utna sur anunu kut. Det ubek tomo a kum utna sur anundet rop. 33 A kum aposel det wasiso nama dekdek, una nilaun melet anun a Labino o Iesu gusun a minat, ra det sa tama tari. Ra a labino marmaris anun o God i kis un det rop. 34 Kataio tagun det i sibo sur tu utna, uni det ra anundet a kum du piso ma det kai ra anundet a kum rumu det siuru pasi, ra a mani taguni, 35 det losi torom a kum aposel. Ra det isuaro i torom osi ra i sibo.
36 Ma o Josep kai, ara musano tagun a ailan Saipras, tagun a kabotaro Liwai, ma a kum aposel det watungi nam o Banabas, a kukuraino lena “tene udekdek a taro ra det los a mamaut”. 37 Anun ara du piso i siuru pasi, ra a mani taguni, i los tari torom a kum aposel.