28
Tong o Malta
Ra met sa saur rop taru, met tasmani maragom a ailan ra, a risano o Malta. A taro tagitiro iai det maris doko met, ra det tagol tar a sungun ma det ben pas met rop, uni i bato ma i kotokoto doko. Ra o Pol i los pas a kabo duwai, sur in ukarangop a sungun nami, ra teken laulau na sui i kawar pat gusun a kabo duwai ra, uni a sungun i mararong, ra i kakarot dekdek taru una lamano. A taro tagitiro iai una ailan, det tama i lena in nusui i kete taru una laman o Pol, ra det wasiso etetalai torom det lena, “Kutiro, a musano ri, a tene um doko a taro. I sa laun sikot tagisa utasi, ikut a god na minabalu ke mulaot sur in laun.” Ikut o Pol i lakro ru in nusui gusun a lamano usapat una sungun, ma ke banlaulau i. Det nuki lena a lamano in surung, o in puku pirso ra in mat. Ikut, det kis walango i ma i sa suano i, ma katu laulau na utna i wanpat uni, ra det pukus a nuknukindet, ra det nuki lena o Pol ara god.
Ara mugumugu tagitiro una ailan ri, a risano o Publius, anun a du pisopi kura iai. I ben pas met utiro una nun a rumu, ma i ugasgas met. Ra met kis pas a tulu bung tiro una nun a rumu. Ma o taman o Publius i inep, i misait nama mararong, ma in balano i kalabor. Ra o Pol i ruk toromi, ra i wararing, ma i ubek aru lamano sapat netes uni, ra i ulangolango pasi. Ra i sa pam tari lenri, a kum misait rop tagun a ailan, det wanpat ma di ulangolango det. 10 Ma det pam a susut na wakak na pinapam torom met sur det in ese anundet a urur. Ma numur, ra met waninar sur met in kas una sip, det tabor met nama kum utna rop ra met sibo suri.
Tagitong o Malta utong o Rom
11 Ra i sa rop a tulu kalang, met kas una ara sip ra i kis ru a kum kalang na wuwu una ailan ra. A sip ra, tagitong o Aleksanderia ma sa numugu uni di sa tok tar a malalar ina aru kasango, aru nutun a god Sus. 12 Met sot pas tiro o Sirakus, ra met kis pas a tulu bung tiro iai. 13 Met kalabor tagitiro iai ma met sot tong o Regium. Ra una bung numur, a tobar i wanpat. Ma ara bung melet numur tano, met sot tiro o Puteoli. 14 Tiro iai met pastorom pas a kum tistisimet una nurnur, ra det saring met sur met in kis pas lako wonom mawit na bung nisan det. Numur met wan mo utong o Rom. 15 Det ra det tar tistisino una nurnur tagitiro o Rom, det longoro a wasiso un met, ra det wan barato met tong una nubual na siuru a risano o Apius, ma tong una nubual di watungi nama A tulu Rumu na Usiro. Ra o Pol i tama pas det, i watung wakak torom o God. Ma a kum pinapam ra, i udekdek anun a nilaun.
O Pol i kis tong o Rom
16 Ra met sa wanpat tong o Rom, di mulaot tar o Pol sur i kut in kis un tu rumu, ma tu tene inaim in tamtamabati.
17 Ra a tulu bung i sa rop, o Pol i kabo tomo pas a kum mugumugu anun a taro Juda. Ra det wanpat tomo, i watungi tandet lena, “A kum tistising, ka banlaulau anundat a taro, o lako kum petutna kai anun a kum tumtubundat tagun numugu. Ikut det pam ukai pas iau sapat o Jerusalem, ma det pitar tar iau torom a taro Rom. 18 Ra a taro Rom det sa longoro tar anung a wasiso ra a wasiso bat iau nami, det nemi sur det in palos ru iau, uni ka det sio pas tu utna ra din um doko iau uni. 19 Ra a taro Juda ka det mulaot, ka sio pas tu kisapi sur an langolango uni, ra a sasaring sur a Sisa in warkurai iau. Ikut katu sakino utna ra an takun anung a taro uni. 20 A itula sur mot, sur dat in kis tomo ma an wasiso talapor una kibino ra di sen ukai tar iau. Di sen ukai tar iau uni a kis langlang nama nurnur sur o naro ra a taro Israel kai det kis langlang suri.”
21 Ra det watungi tano lena, “Katu pas tagisa o Judia i wanpat torom met un ui, ma katu tisimet kai i wanpat nam tu wasiso tagisa un ui, o tu wasiso un tu sakino utna ra u pam tari. 22 Met nemi sur met in longoro a nuknukim, uni met sa tasmani lena, una kum tamtamon rop di watung laulau a matok na lotu ri.”
23 Det nam o Pol det kubus pas ara bung sur det in wasiso. A susut na taro det wanpat toromi, una rumu ra i kis uni. I turpas a wasiso una kobot ma i tuk una lirop. I papalos torom det una matanitu anun o God. Ma i papalos utkai una kum Warkurai anun o Moses ma a kum tumtumus anun a kum poropet, sur in ukatutur a nuknukindet sur det in nurnur un o Iesu. 24 A ramano taro tagun det, det nurnur un asau ra o Pol i watungi, ikut ara taro kai, ka det nurnur. 25 Det engaras epotor tandet ra det katutur na inawan. Ikut numugu ra ka det wan utmakai, o Pol i watung a tintinip na wasiso tandet lena, “A lingmulus ut ra a Tokodos na Nion i wasiso una wan a poropet Aisaia, torom a tumtubumot tagun numugu lena, 26 ‘Un nan torom a taro ri ma un inanos det lena,
Mot in longlongoro, ikut ka mot in longoro lele i,
mot in tamtama, ikut ka mot in tama lele i.
27 Uni a balan a taro ri i dekdek,
ma a taltalngandet i kutkut,
ma a matmatandet i pulu.
Ra gunuk det in tamtama lele nama matandet,
ma det in longoro lele nama talngandet,
ma det in tastasman una nuknukindet,
ma det in tupukus, iau ut an ulaun pas det.’ ” Aisaia 6:9-10
28-29 Ra o Pol i watungi tandet lena, “Mot in tasmani lena, a pinapam anun o God ra i ulaun pas a taro, i sa wan torom det ra ausur a taro Juda. Ra det, det na rakoni!’* A ramano kum tene mananos una Buk Tabu det nuki lena a ramano kum wasiso kai i kis una dino ri. I lenri: Numur tana nun a wasiso, a taro Juda det wan susuaro, ma det engaras dekdek epotor tandet.
30 Aru kudulano kilalo, o Pol i kis una rumu ra i ut i ser tokomi, ma i gas pas a taro rop ra det wanan pat toromi. 31 Ra i ser warawai una matanitu anun o God, ma i ser ususer a taro una Labino o Iesu Karisito, ma ke ngara, ma kataio kai i turbati.

*28:28-29: A ramano kum tene mananos una Buk Tabu det nuki lena a ramano kum wasiso kai i kis una dino ri. I lenri: Numur tana nun a wasiso, a taro Juda det wan susuaro, ma det engaras dekdek epotor tandet.