Ri rucꞌaslien ri Jesucristo ri xutzꞌibꞌaj can San Lucas
Ri xtzꞌibꞌan va evangelio va ja ri Lucas, y jajaꞌ jun doctor. Chupan ri Lucas nuꞌej chi ri Jesús cꞌamayuon-pa ri salvación (colotajic) y man joꞌc ta chica ri tanamet Israel, xa chica jeꞌ ri nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo choch-ulief.
Nuꞌej jeꞌ chi antok xbꞌaka ri Jesús chupan ri sinagoga ri cꞌo pa tanamet Nazaret, jajaꞌ xuꞌon leer ri tzꞌibꞌan can ruma ri profeta Isaías, ri nuꞌej: Ri Espíritu richin ri Ajaf cꞌo panoꞌ inreꞌ (capítulo 4:16-29).
Nuꞌej jeꞌ chi ri Kajaf Jesús man nrajoꞌ ta ri pecado, pero can ncaꞌrajoꞌ ri pecadores, ncaꞌrajoꞌ ri vinak ri man jun oc quikꞌij, ncaꞌrajoꞌ ri puobra, ri ncaꞌyavaj y quinojiel vinak ri nicajoꞌ niquinimaj ri nuꞌej ri Dios. Y reꞌ nucꞌut chi ri Jesús can nojnak ránima riqꞌuin amor.
Ri capítulo 1:1-4, ri Lucas nuꞌej karruma xutzꞌibꞌaj ri libro y ri chica xuꞌon chi xutzꞌibꞌaj.
Ri capítulo 1:5–2:52 nuꞌej ri chica xaꞌbꞌanataj antok xalax ri Juan el Bautista, y antok xalax y xqꞌuiy-pa ri Jesús.
Ri capítulo 3:1-20 nuꞌej ri samaj ri xuꞌon ri Juan el Bautista.
Ri capítulo 3:21–4:13 nuꞌej antok ri Jesús xꞌan bautizar, nuꞌej i-chica ri rateꞌt-rumamaꞌ ri Jesús, y nuꞌej antok xꞌan tentar ruma ri Satanás.
Ri capítulo 4:14–9:50 nuꞌej ri samaj ri xuꞌon ri Jesús chupan ri Galilea y ri Judea. Nuꞌej antok xaꞌrutijuoj ri vinak riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios, antok xaꞌruꞌon sanar ri ncaꞌyavaj, antok xaꞌralasaj itziel tak espíritus quiqꞌuin ri vinak, y antok xaꞌruchaꞌ ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-discípulos.
Ri capítulo 9:51–19:27 nuꞌej nojiel ri xaꞌruꞌon ri Jesús antok rutzꞌamuon bꞌay chi xbꞌaka ri ruqꞌuisbꞌal mul pa tanamet Jerusalén.
Ri capítulo 19:28–22:46 nuꞌej ri chica xaꞌruꞌon chupan ri ruqꞌuisbꞌal semana ri rucꞌaslien ri choch-ulief. Chupan ri semana reꞌ, ri Jesús xuꞌej yan ri chica xcaꞌbꞌanataj chupan ri ruqꞌuisbꞌal tak kꞌij richin ri roch-ulief y antok xtalka-ka ri ru-reino ri Dios.
Y ri capítulo 22:47–24:53 nuꞌej antok ri Jesús xtzꞌam y xucꞌuax chiquivach ri autoridades quichin ri israelitas. Nuꞌej jeꞌ antok xquimisas ri Jesús, antok xcꞌasos-el chiquicajol ri quiminakiꞌ, antok xucꞌut-riꞌ chiquivach ri ru-discípulos y antok xꞌa chicaj.
1
Ri naꞌay tzij cha ri Teófilo
Iqꞌuiy quitijuon yan quikꞌij chi niquinucꞌ ruchiꞌ niquitzꞌibꞌaj ri kax ri xaꞌbꞌanataj chikacajol. Y can incheꞌl ri xtzijos chika cuma ri xaꞌtzꞌato-pa pa rutzꞌucbꞌal, can quireꞌ xtzꞌibꞌas. Y ri xaꞌtzꞌato ri xaꞌbꞌanataj, can xquitzijuoj jeꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y inreꞌ jeꞌ nivajoꞌ nitzꞌibꞌaj ri xaꞌbꞌanataj. Can xintej nukꞌij xinnucꞌ ruchiꞌ nojiel ri xaꞌbꞌanataj. Y jareꞌ ri nivajoꞌ nitzꞌibꞌaj chava atreꞌ namalaj Teófilo. Can chijujun-chijujun nitzꞌibꞌaj ri xaꞌbꞌanataj desde pa rutzꞌucbꞌal hasta cꞌa pa ruqꞌuisbꞌal, chi quireꞌ nanaꞌiej otz chi ketzij ri cꞌutun chavach chirij ri Jesucristo.
Jun ángel nalruꞌej chi xtalax ri Juan
Chireꞌ Judea xcꞌujieꞌ jun sacerdote rubꞌinan Zacarías, y jajaꞌ xcꞌujieꞌ quiqꞌuin ri jun grupo sacerdotes ri Abías 1Cr. 24:10. rubꞌeꞌ. Pa ru-tiempo ri Zacarías ja ri Herodes ri rey chupan ri Judea. Ri raxjayil ri Zacarías, Elisabet rubꞌeꞌ. Ri Elisabet reꞌ jun rumáma can ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij ri Aarón rubꞌeꞌ. Ri icaꞌyeꞌ reꞌ can choj quicꞌaslien choch ri Dios. Ijejeꞌ can niquiꞌan ri nuꞌej ri ru-mandamientos y ri ru-leyes ri Ajaf Dios. Y man jun vinak nichꞌoꞌ itziel chiquij, ruma ijejeꞌ otz ri niquiꞌan. Ijejeꞌ man jun calcꞌual, ruma ri Elisabet manak ruxuluꞌ alaxnak. Y ri icaꞌyeꞌ cꞌo chic qꞌuiy quijunaꞌ.
Y antok ri Zacarías y ri nicꞌaj chic sacerdotes ri niꞌeꞌx Abías chica, ja xalka qui-turno chi ncaꞌsamaj pa rachuoch ri Dios, paroꞌ ri Zacarías xka-ve chi jajaꞌ ntuoc chupan ri Lugar Santo chi nuparuoj ri incienso (puon), ruma ri qui-costumbre ri sacerdotes niquiꞌan sorteo. 10 Y antok nuparuoj ri incienso (puon), quinojiel ri vinak ri quimaluon-apa-quiꞌ juviera niquiꞌan orar. 11 Y antok ri Zacarías nuparuoj ri incienso (puon), jun ángel richin ri Ajaf xucꞌut-riꞌ choch. Y ri ángel reꞌ xpiꞌieꞌ lado derecha ri altar ri pacheꞌ niparox-ve ri incienso (puon). 12 Antok ri Zacarías xutzꞌat ri ángel reꞌ, xsach runoꞌj y xpa xibꞌinreꞌl chirij. 13 Pero ri ángel xuꞌej cha ri Zacarías: Man taxiꞌij-aviꞌ. Ri Dios xraꞌxaj ri av-oración. Ri Elisabet ri avaxjayil xticꞌujieꞌ jun ruxuluꞌ, y Juan ri rubꞌeꞌ ri xtayaꞌ. 14 Y can xcaquicuot y iqꞌuiy vinak jeꞌ xcaꞌquicuot ruma xtalax; 15 ruma xticꞌujieꞌ nem rukꞌij choch ri Dios. Man xtukun ta vino, ni nicꞌaj chic roch avarienta, Nm. 6:3. ruma antok xtalax, nojnak chic pa ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo. 16 Y xtuꞌon chica iqꞌuiy avanakil israelitas chi xtiquinimaj ri Ajaf Dios y xticꞌaxtaj quicꞌaslien. 17 Jajaꞌ ri xtiꞌa choch ri Ajaf Dios, y xticꞌujieꞌ ri Espíritu Santo riqꞌuin y xticꞌujieꞌ riqꞌuin ri poder, ri incheꞌl xcꞌujieꞌ riqꞌuin ri Elías, ri jun profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Ri Juan xtuꞌon chica ri tataꞌj chi xcaꞌcajoꞌ ri calcꞌual, Mal. 4:5-6. y xtuꞌon chica ri man ncaꞌniman ta tzij chi xtiquicꞌuaj jun choj cꞌaslien, incheꞌl quicꞌuan ri vinak ri choj quicꞌaslien choch ri Dios. Quireꞌ xtuꞌon ri Juan chica ri vinak, chi quireꞌ joꞌc chic niquiyoꞌiej-apa ri Ajaf Dios, xchaꞌ ri ángel cha ri Zacarías.
18 Y ri Zacarías xucꞌutuj cha ri ángel: ¿Cheꞌl xtinaꞌiej inreꞌ chi ketzij ri naꞌej? Ruma inreꞌ in mámix chic y ri vaxjayil xa aviela chic, xchaꞌ.
19 Y jareꞌ antok ri ángel xuꞌej cha: Inreꞌ Gabriel nubꞌeꞌ, Dn. 8:16; 9:21. ri incꞌo choch ri Dios. Rumareꞌ xirutak-pa aviqꞌuin chi nalꞌej-ka ri utzulaj tzij chava. 20 Y ruma man xanimaj ta ri xinꞌej chava, xcacꞌujieꞌ can miem; hasta cꞌa xtalax-na ri avalcꞌual, cꞌajareꞌ xcachꞌoꞌ chic jun bꞌay. Nojiel reꞌ xtibꞌanataj-na-ve antok xtalka ri tiempo, xchaꞌ.
21 Antok ri Zacarías nitzijuon riqꞌuin ri ángel, ri vinak ri quiyoꞌien-apa juviera xquiꞌan extrañar ruma man ntiel ta pa chupan ri Lugar Santo. 22 Y antok ri Zacarías xbꞌaꞌiel-pa, man nichꞌoꞌ ta chic; mareꞌ ri quiyoꞌien-apa xquinaꞌiej chi cꞌo ri xꞌeꞌx-pa cha chupan ri Lugar Santo. Ri Zacarías xa cha rukꞌaꞌ nuꞌon-ve señas chica, ruma xcꞌujieꞌ can miem.
23 Y antok jajaꞌ xuqꞌuis can ri ru-turno chi nisamaj chireꞌ pa rachuoch ri Dios, xꞌa chirachuoch.
24 Y después ri quireꞌ tibꞌanataj, jareꞌ antok ri Elisabet ri raxjayil xcꞌujie-ka encinta (embarazada), y rumareꞌ man xiel ta pa bꞌay vuꞌuoꞌ icꞌ. Y ri Elisabet nuꞌej: 25 Vacame ri Ajaf Dios quireꞌ nuꞌon chuva, chi man xquiqꞌuix ta chic chiquivach ri vinak ri nquinquiyokꞌ ruma manak val.
Jun ángel nalruꞌej chi xtalax ri Jesús
26 Y antok ri Elisabet rucꞌuan vakiꞌ icꞌ encinta (embarazada), jareꞌ antok ri Dios xutak ri ángel Gabriel chupan jun tanamet ri cꞌo Galilea rubꞌinan Nazaret, 27 riqꞌuin jun xtan María rubꞌeꞌ, ri ni jun choj-iqꞌuin varnak-ve. Mt. 1:18. Ri xtan reꞌ cꞌutun chic chi nicꞌulieꞌ riqꞌuin jun alaꞌ rubꞌinan José. Y ri José reꞌ rumáma can ri rey David. 28 Ri ángel xuoc-pa ri pacheꞌ cꞌo-ve ri xtan, y xuꞌej cha: ¡Tiquicuot avánima, ruma ri Dios pan aveꞌ atreꞌ xuya-ve ru-bendición! Ri Ajaf can cꞌo aviqꞌuin. Y chiquivach quinojiel xtaniꞌ y ixokiꞌ, atreꞌ ri más bendición xyoꞌx chava.
29 Y antok ri María xutzꞌat ri ángel y xraꞌxaj ri xuꞌej cha, can xsach runoꞌj y xuꞌon-ka pensar karruma quireꞌ xꞌan saludar. 30 Entonces ri ángel xuꞌej cha: María, man taxiꞌij-aviꞌ, ruma atreꞌ xaꞌan recibir ri ru-favor ri Dios. 31 Vacame niꞌej can chava chi xcacꞌujieꞌ cꞌa encinta (embarazada), y antok xtalax ri xuluꞌ, alaꞌ y JESUS ri rubꞌeꞌ ri xtayaꞌ. Mt. 1:21. 32 Jajaꞌ cꞌo rukꞌij xticꞌujieꞌ, y xtubꞌinaj Ralcꞌual ri Namalaj Dios. Ri Jesús jun rumáma can ri rey David, y ri Ajaf Dios can jajaꞌ cꞌa ri xtuyaꞌ pa ru-trono ri rey David ri xcꞌujieꞌ ojier can, 33 chi quireꞌ xtuꞌon reinar richin nojiel tiempo pan iveꞌ ixreꞌ ri ix rumáma can ri Jacob. Y ri ru-reino man xtiqꞌuis ta, Is. 9:7. xchaꞌ ri ángel cha ri María.
34 Y ri María xucꞌutuj cha ri ángel: ¿Chica cꞌa modo antok xticꞌujieꞌ nuxuluꞌ? Ruma inreꞌ xa ni jun choj-iqꞌuin in-varnak-ve, xchaꞌ.
35 Y ri ángel xuꞌej cha ri María: Ja ri Espíritu Santo riqꞌuin ri ru-poder ri Namalaj Dios ri xtika-pa pan aveꞌ. Rumareꞌ ri Santo acꞌual ri xtalax aviqꞌuin, can xtubꞌinaj Rucꞌajuol ri Dios. 36 Y tavatamaj cꞌa chi ri Elisabet ri avachꞌalal cꞌo encinta (embarazada), mesque jajaꞌ aviela chic ri niquiꞌej cha chi manak ral alaxnak. Y vacame rucꞌuan vakiꞌ icꞌ encinta (embarazada). 37 Ruma ri Dios man jun kax ri man ta nicovin nuꞌon. Gn. 18:14.
38 Entonces ri María xuꞌej: Ja incꞌo va, in jun ru-sierva ri Ajaf. Can tibꞌanataj cꞌa incheꞌl ri xaꞌej chuva, xchaꞌ ri María cha ri ángel. Y ri ángel xiel-el chireꞌ riqꞌuin ri María y xꞌa.
Ri María nirunaꞌ visitar ri Elisabet
39 Jun janeꞌ (jaroꞌ) kꞌij después, ri María xuchojmij-el-riꞌ y chaꞌnin xꞌa pa jun tanamet ri cꞌo paroꞌ jun juyuꞌ richin ri Judá. Ri tzij “Judá” chupan va versículo va y ri tzij “Judea” chupan Lucas 1:65 ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri mismo lugar. 40 Y antok xbꞌaka chireꞌ pa tanamet, jajaꞌ xꞌa chicachuoch ri Zacarías y ri Elisabet y xuꞌon saludar ri Elisabet. 41 Antok ri Elisabet xraꞌxaj ri ru-saludo ri María, can xsiluon ri ral xunaꞌ. Y ri Elisabet xnuoj ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo, 42 y rumareꞌ cof xchꞌoꞌ, y xuꞌej: Chikacajol ojreꞌ ri oj xtaniꞌ y ixokiꞌ, atreꞌ ri más bendición xyoꞌx chava, y quireꞌ jeꞌ ri bendición cꞌo paroꞌ ri aval ri xtalax aviqꞌuin. 43 ¿In chica ta cꞌa inreꞌ, chi xapa vaveꞌ viqꞌuin y nquinaꞌan saludar, atreꞌ ri at rutieꞌ ri Vajaf? 44 Ruma antok xinvaꞌxaj chi xinaꞌan saludar, can xinnaꞌ chi ri nuxuluꞌ can xsiluon ruma xquicuot. 45 Can jaꞌal caquicuot ruma xanimaj ri xuꞌej ri Ajaf chava; ruma can xtuꞌon cumplir ri xuꞌej chava chi xtalax ri acꞌual.
46 Y ri María xuꞌej:
Inreꞌ riqꞌuin nojiel vánima niyaꞌ rukꞌij ri Ajaf.
47 Ri nu-espíritu niquicuot riqꞌuin ri Dios ri Nu-Salvador (caloy-vichin).
48 Ruma ri Dios xiruchaꞌ inreꞌ ri man jun oc vakalien, xa in jun ru-sierva.
Y desde vacame, ri vinak xtiquiꞌej chi can jaꞌal nquiquicuot.
49 Ruma qꞌuiy nimaꞌk tak kax ri rubꞌanun-pa chuva, ri nitiquir nuꞌon nojiel.
Y ri rubꞌeꞌ jajaꞌ can Santo.
50 Jajaꞌ siempre nujoyovaj quivach quinojiel vinak ri ncaꞌkꞌax-el choch-ulief,
ri niquinimaj rutzij y niquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij.
51 Can qꞌuiy nimaꞌk tak kax i-rubꞌanun riqꞌuin ri ru-poder.
Jajaꞌ rukasan quikꞌij ri niquiꞌej pa tak cánima chi cꞌo quikꞌij.
52 I-rukasan nimaꞌk tak gobernadores,
y xuꞌon nem chica ri man jun oc quikalien.
53 Ri ncaꞌvijan, can xuyaꞌ nojiel ri nicꞌatzin chica;
pero ri bꞌayomaꞌ xa choj quireꞌ xaꞌrutak-el, man jun xuya-el chica. 1S. 2:1-10.
54 Jajaꞌ oj-rutoꞌn cꞌa ri oj israelitas ri oj-ruchoꞌn chi nakaꞌan ri rusamaj.
Man oj-rumastan ta can y rujoyovan kavach.
55 Incheꞌl ri ruꞌeꞌn chica ri kateꞌt-kamamaꞌ ojier can,
ri ruꞌeꞌn cha ri Abraham Gn. 17:7. y chika ojreꞌ ri oj rumáma can jajaꞌ.
Ri Dios man jun bꞌay xtumastaj ri ruꞌeꞌn.
Quireꞌ xuꞌej ri María. 56 Y ri María xcꞌujie-ka jun laꞌk oxeꞌ icꞌ riqꞌuin ri Elisabet, y después xtzalaj chirachuoch.
Antok xalax ri Juan el Bautista
57 Antok xalka ri kꞌij chi nalax ri ruxuluꞌ ri Elisabet, ja xcꞌujieꞌ jun alaꞌ. 58 Y antok ri iru-vacínix ri Elisabet y ri rachꞌalal xcaꞌxaj chi jun namalaj favor ri xuꞌon ri Dios riqꞌuin chi xcꞌujieꞌ jun ral, can xaꞌquicuot riqꞌuin. 59 Y ijejeꞌ xaꞌlka chic riqꞌuin ri Elisabet antok xtzꞌakat ocho (vakxakiꞌ) kꞌij talax ri xuluꞌ, ri kꞌij chi niꞌan ri circuncisión cha. Lv. 12:3. Y ri vinak reꞌ xcajoꞌ ta xquiyaꞌ rubꞌeꞌ ri xuluꞌ incheꞌl rubꞌeꞌ ri rutataꞌ, y xubꞌinaj ta Zacarías. 60 Pero ri rutieꞌ xuꞌej: Man xtubꞌinaj ta incheꞌl rubꞌeꞌ ri rutataꞌ; xa xtubꞌinaj Juan.
61 Y ri icꞌo riqꞌuin ri Elisabet xquiꞌej cha: ¿Karruma Juan navajoꞌ naꞌan cha ri rubꞌeꞌ? Ruma chupan ri a-familia man jun quireꞌ rubꞌeꞌ.
62 Entonces cha señas xquicꞌutuj cha ri Zacarías, rutataꞌ ri xuluꞌ, chi chica rubꞌeꞌ nrajoꞌ nuyaꞌ. 63 Ri rutataꞌ ri xuluꞌ xucꞌutuj jun chꞌiti tabla y xutzꞌibꞌaj choch: Ri xuluꞌ xtubꞌinaj Juan. Y quinojiel ri quimaluon-apa-quiꞌ xaꞌchapataj. 64 Y jareꞌ antok xchꞌoꞌ chic jun bꞌay ri Zacarías. Y can joꞌc xchꞌoꞌ, can ja xuyaꞌ rukꞌij ri Dios. 65 Y ri qui-vacínix xquixiꞌij-quiꞌ ruma ri xbꞌanataj chireꞌ. Y ri xbꞌanataj, xꞌa rutzijoxic pa tak juyuꞌ richin ri Judea. 66 Y quinojiel ri ncaꞌcꞌaxan ri xbꞌanataj quiqꞌuin ri Zacarías y ri Elisabet, niquiyac pa tak cánima ri nitzijos chica, y niquiꞌej: ¿Chica came xtirubꞌanaꞌ ri acꞌual reꞌ? ncaꞌchaꞌ. Ruma kꞌalaj chi cꞌo ri Ajaf Dios riqꞌuin.
Ri Zacarías nuꞌej ri chica xtibꞌanataj ri más chila-apa
67 Y ri Zacarías, ri rutataꞌ ri xuluꞌ, nojnak ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo, mareꞌ nuꞌej ri chica xtibꞌanataj ri más chila-apa y xuꞌej:
68 Can tiyoꞌx rukꞌij ri Ajaf Dios kichin ojreꞌ ri aj-Israel,
ruma nkojrunataj-pa ojreꞌ ri oj rutanamit, y nkojrucol.
69 Ri Dios nuya-pa chika jun Namalaj Ka-Salvador (caloy-kichin).
Y reꞌ jun rumáma can ri David, ri jun ka-rey ri xcꞌujieꞌ ojier can y rusamajiel ri Dios.
70 Ri Dios xꞌeꞌn chica ri santos profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, chi tiquiꞌej chi xtuyaꞌ Jun ri xticalo kichin.
71 Can ruꞌeꞌn-ve-pa chi xkojrucol chiquivach ri itziel ncaꞌtzꞌato kichin, y xkojrucol pa quikꞌaꞌ ri man nkojcajoꞌ ta,
72 y ruꞌeꞌn chi nujoyovaj quivach ri kateꞌt-kamamaꞌ ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can,
y can nuꞌon ri xuꞌej antok xuꞌon ri santo pacto.
73 Can xuꞌon jurar cha ri kamamaꞌ Abraham
chi nuꞌon cumplir,
74 chi xkojrucol pa quikꞌaꞌ ri itziel ncaꞌtzꞌato kichin,
chi quireꞌ man xtakaxiꞌij ta kiꞌ nakaꞌan servir
75 riqꞌuin jun choj y sak cꞌaslien choch ri Dios, ri kꞌij ri nkojcꞌasie-el vaveꞌ ri choch-ulief.
76 Y atreꞌ chꞌiti acꞌual, xtiꞌeꞌx chava chi at jun profeta richin ri Namalaj Dios,
ruma atreꞌ xcaꞌa naꞌay choch ri Ajaf chi nachojmij ri rubꞌiey, Mal. 3:1.
77 y atreꞌ ri xcaꞌeꞌn chi ri Dios nuꞌon perdonar ri qui-pecados ri rutanamit chi ncaꞌcolotaj.
78 Y reꞌ, xa ruma ri Ka-Dios nujoyovaj kavach y riqꞌuin nojiel ránima nkojrajoꞌ.
Rumareꞌ nutak-pa ri Jun ri nalruyaꞌ sakil chika, ri incheꞌl ri kꞌij xtuꞌon chikacajol antok xtika-pa chicaj.
79 Ri Jun ri nalruyaꞌ sakil, xtuyaꞌ sakil chica ri icꞌo pa kꞌakuꞌn y ri icꞌo pa rumuchꞌuchꞌil ri camic, Is. 9:2.
y xkojrucꞌuaj chupan ri bꞌay richin paz.
80 Y ri acꞌual ri xalax quiqꞌuin ri Elisabet y ri Zacarías, niqꞌuiy y quireꞌ nicꞌujieꞌ ruchukꞌaꞌ ri ru-espíritu. Y pa tak lugares desiertos xcꞌujie-ve, cꞌa xalka-na ri kꞌij chi xutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach ri aj-Israel ri ruvanakil.

1:5 1Cr. 24:10.

1:15 Nm. 6:3.

1:17 Mal. 4:5-6.

1:19 Dn. 8:16; 9:21.

1:27 Mt. 1:18.

1:31 Mt. 1:21.

1:33 Is. 9:7.

1:37 Gn. 18:14.

1:39 Ri tzij “Judá” chupan va versículo va y ri tzij “Judea” chupan Lucas 1:65 ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri mismo lugar.

1:53 1S. 2:1-10.

1:55 Gn. 17:7.

1:59 Lv. 12:3.

1:76 Mal. 3:1.

1:79 Is. 9:2.