El santo evangelio según
San Lucas
1
San Lucas ĩ gotisʉore gaye
Ñati mʉ yʉ baba Teófilo. Adi mʉre papera cõa yʉ. Adi rʉmʉri Jesure rẽtagore oca ucari masa jãjarã ñama ĩna ĩja. Mani robo bajiroti cajero Jesús rãca riasotigoana ĩna gotija, tʉogoanati ñama ĩna cʉni. Ito bajiri ĩna ucarise ticõri, “Jesús rãca riasotigoana ĩna gotiro bajiroti ucama ĩna cʉni”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiro yi masibojagʉti jeyaro Jesure rẽtare oca queno riasoticõri, “Yʉ baba Teófilore yiari, yʉmasiti itire ucacʉja yʉ”, yi tʉoĩacʉ yʉ. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Jeyaro yʉ tʉogore bajiroti bajiyija Jesure cʉni”, mʉ yi tʉo masitoni adi mʉre uca yʉ.
Juan ĩ rujearoto riojʉa ángel ĩ goti yure gaye
Herodes, Judea sita ʉjʉ ĩ ñaroca, sĩgʉ̃ ñayijʉ pai Zacarías wame cʉtigʉ. Pai Abías gãna rãca gagʉ ñayijʉ Zacarías. Ĩ manojo Elisabet wame cʉtigo ñayijo iso. Pai Aarón ñajacʉ janeño ñayijo iso. Dios ĩ tija queno yirã ñayijarã ĩna jʉ̃arã, Zacarías ĩ manojo rãca. Ito yicõri Dios ĩ rotirise queno cʉdirã ñayijarã ĩna. Ito bajiri, “Ĩnare seti ña”, yi masibisijarã gãjerã. Ito bajibojarocati rĩa mañijarã ĩna. No yicõri rĩa cʉti masibisijo Elisabet. Ĩna jʉ̃arã bʉcʉrã riti ñayijarã ĩja.
8-9 Co rʉmʉ Zacarías rãca gãnare pai ye moare ñayijʉ Dios ya wijʉ. Paia ĩna yisotire yicõri Zacaríasre bese masiyijarã gãjerã paia. “Mʉti ña Dios ya sõa sãjarocʉ, Diore queno sʉtirise soe ĩsirocʉ”, yi ti masiyijarã ĩna Zacaríasre. 10 Ito ĩna yija tʉocõri, Diore queno sʉti quenarise soe ĩsirocʉ, Dios ya sõa sãjayijʉ Zacarías. Ito ĩ soe ñaroca riti macʉ̃jʉa Diore bʉsi ñayijarã masa jeyaro. 11 Iti ĩ soeroca riti Dios ñaro gagʉ ángel goaĩoyijʉ Zacaríasre. Diore soe ĩsirajʉ riojocadʉjajʉa goa rʉ̃gʉ̃yijʉ ĩ. 12 Ángelre ti bʉjacõri, no yi masibisijʉ Zacarías. Bʉto güiyijʉ ĩ. 13 Ito bajiro ĩ güija ticõri, ado bajiro ĩre gotiyijʉ ángel:
—Güibesa Zacarías mʉ. Mʉ bʉsirisere tʉoami Dios. Ito bajiri mʉ manojo Elisabet macʉ cʉtigo yigõji. Ito yicõri Juan ĩre wame wõgʉ̃ yigʉja mʉ. 14-15 Mʉ macʉ Dios ĩ tiro riojo queno yigʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiri queno wanʉgʉ̃ yigʉja mʉ. Ito yicõri ĩ rujeaja tʉocõri, masa jãjarã wanʉrã yirãji ĩna. Mʉ macʉ ʉyé ide idibiquĩji, sibiore cʉni. Ito yicõri ĩ rujearoto riojʉa Espíritu Santo quedi sãjagʉ̃ yiguĩji ĩre. 16 Mʉ macʉ ĩ riasorise tʉocõri Israel sita gãna jãjarã mani Ʉjʉ Dios rãca tʉdi ʉsi cʉtirã yirãji ĩna. 17 Jane mejejʉ Elías wame cʉtigʉ, Diore goti ĩsiri masʉ ñayijʉ. Ĩre bajiro queno oca sẽoro masare riasogʉ yiguĩji mʉ macʉ. Dios ĩ cõarʉ Cristo ĩ ejaroto riojʉa, Dios oca queno masare riasogʉ yiguĩji mʉ macʉ. Ito bajiri Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena jacʉsabatia ĩna rĩa rãca corocõ ʉsi cʉtiroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri Diore cʉdimena ĩna cʉdiroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro yigʉ, Cristore masa ĩna boca ãmi ñacãroca yigʉ yiguĩji mʉ macʉ, yiyijʉ ángel Zacaríasre.
18 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre seniĩayijʉ Zacarías:
—¿Mʉ yirise rẽtaro yiroja, no bajiro yi tʉoĩa ñagʉ̃ yigʉjada yʉ? Bʉcʉgʉ ña yʉ. Ito yicõri yʉ manojo cʉni bʉco ñamo, yiyijʉ Zacarías.
19 Ito ĩ yija ĩre cʉdiyijʉ ángel:
—Gabriel ña yʉ. Ito yicõri Diore moa ĩsigʉ̃ ña yʉ. Mʉre iti oca quenarise yʉ gotitoni yʉre cõami Dios. 20 Ito bajibojarocati yʉ bʉsirise mʉ tʉorʉ̃nʉbejare bʉsi masibiticõri, bʉsibicʉ ñagʉ̃ yigʉja mʉ. Ito bajiri mʉ macʉ ĩ rujearoto riojʉa bʉsibicʉ riti ñagʉ̃ yigʉja mʉ maji. Ito bajiroti rẽtaro yiroja, Dios ĩ ãmori rʉmʉjʉ, yiyijʉ ángel Zacaríasre.
21 Ito ĩ yiroca macʉ̃jʉ ñarã ruje tʉoĩayijarã masa Zacaríasre yurã. ¿No yija Dios ya wijʉ yoari sejati Zacarías? yi tʉoĩayijarã ĩna. 22 Ĩ budija bero no yi bʉsi masia mañijʉ Zacaríasre. Ĩ ito bajija ticõri, “Dios ya sõajʉ ñasarise tiñi ĩ”, yiyijarã masa. Ĩjʉa bʉsibicʉ ñacõri no bajiro yi bʉsi masibisijʉ ĩnare. Ito bajiri bʉsigʉõcʉ̃ti ĩ ya ãmona sõju quesoĩayijʉ ĩ.
23 Dios ya wijʉ ĩ moa tĩoja bero ĩ ya wijʉ tʉdi wayijʉ Zacarías. 24 Ĩ ya wijʉ ĩ tʉdi ejaja bero ĩ manojo Elisabet macʉ sãñagõ ñayijo iso ĩja. Ito yicõri wijʉ ñagõ, budibisijo iso co dʉjamocõ ũmacañicõ. 25 Ado bajiro tʉoĩayijo iso. “Ito bajiro yʉ macʉ sãñaroca yiñi Dios yʉre. Gãjerã yʉre ĩna ti tudibe yigʉ, ito bajiro queno yiñi Dios yʉre”, yi tʉoĩayijo iso.
Jesús ĩ rujearoto riojʉa ángel ĩ goti yure gaye
26 Co ãmojeno ũmacañi macʉ sãña tʉjago Elisabet iso ñaroca, Dios ñaro gagʉ ángel Gabriel wame cʉtigʉre cõayijʉ Dios, Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ. Galilea sitajʉ ñayijʉ iti cʉto. 27 Itojʉ sĩgõ María wame cʉtigore oca gotirocʉre cõayijʉ Dios Gabrielre. Manʉjʉ maco ʉ̃mʉgʉ̃ rãca ajeĩabeco ñayijo iso. Ito yicõri José manojo ñaroco ñayijo iso. Masa ʉjʉ ñayorʉ janami macʉ ñayijʉ José. Ĩ ñicʉjʉ David wame cʉtiyoyijʉ, jane mejejʉ masa ʉjʉ ñayorʉ. 28 María tʉjʉ ejacõri ado bajiro isore gotiyijʉ ángel:
—¿Ñati mʉ? Mʉre oca gotigʉ wadibʉ yʉ. Dios ĩ tija, queno ʉsi cʉtigo ñayijʉ mʉ. Ito bajiri mʉ rãca ñami Dios. Gãjerã romia rẽto bʉsaro queno yiñi Dios mʉre, yiyijʉ ángel Maríare.
29 Ito ĩ yija tʉocõri, bʉto tʉoĩa jaiyijo iso ĩja. “¿No yija ito bajiro yʉre seniĩati ĩ?” yi tʉoĩayijo iso. 30 Ito yija mʉcana isore bʉsiyijʉ ángel:
—Güibesa María mʉ. Mʉre wanʉami Dios. Ito bajiri mʉre queno yiñi ĩ. 31 Macʉ sãñagõ ñasʉogo yigoja mʉ, ito yicõri macʉ cʉtigo yigoja mʉ. Ĩre macʉ cʉticõri, Jesús wame yigo yigoja mʉ, mʉ macʉre. 32 Masa rẽtoro masi rẽtocũgʉ̃ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, “Dios Macʉ”, wame cʉtigʉ yiguĩji ĩ. Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉ Macʉ ñari ito bajiro wame cʉtigʉ yiguĩji ĩ. Ĩ ñicʉjʉ David ñayorʉ robo bajiro Ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ cʉni. Ito bajiro ĩ ñaroca yigʉ yiguĩji Dios. 33 Israel sita gãna jeyaro ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji mʉ macʉ. Ito yicõri ĩ rotirise sʉsabeto yiroja ĩja, yiyijʉ ángel Maríare.
34 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre seniĩayijo María:
—¿Ʉ̃mʉgʉ̃ rãca yʉ ñabitibojarocati yʉre macʉ rujeagʉ yiguĩjida? yiyijo iso ĩre.
35 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro isore cʉdiyijʉ ĩ:
—Ĩ ya ʉsiti mʉre queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩ masirise mʉ rãca ñaro yiroja. Ito bajiro Dios ĩ yija ĩ ya ʉsiti mʉ macʉ sãñarise bajiro yiroja mʉre. Ito bajiri macʉacã mʉ rʉcorocʉ Dios ĩ ãmorise riti yigʉ yiguĩji ĩ. “Dios Macʉ ñami ĩ”, yirã yirãji masa. Gaje ado bajiro mʉre gotia yʉ. 36 Mʉ gajego Elisabet bʉco ñabojagoti macʉ cʉtigo yigõji iso. “Rĩa cʉtiado mamo iso”, yibojacã masa. Ito ĩna yibojarocati co ãmojeno ũmacañi tʉja iso macʉ sãñaja bero. 37 “Diore disejʉa bʉto josarise manoja”, yiyijʉ ĩ Maríare.
38 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijo iso:
—Dios ĩ rotirise moa ĩsiri maso ña yʉ. Ito bajiri mʉ yiro bajiroti yire ãmoa yʉ, yiyijo María.
Iso ito yija tʉocõri, ũmacʉ̃jʉ tʉdi mʉjacoayijʉ ángel mʉcana.
Elisabetre María iso tigo ware gaye
39 Ito bajiro ĩ yira rʉmʉri bero ʉsirio wayijo María, Judea sitajʉ gʉ̃ta yucʉri ñari cʉtojʉ Elisabetre tigo waco. 40 Ito ejacõri Zacarías ya wijʉ sãjayijo iso. Ito sãja ejacõri, “¿Ñati mʉ?” yi seniĩayijo iso Elisabetre. 41 María iso seniĩaja tʉocõri, Elisabet jeraga totijʉ macʉ sãñagʉ̃ wãreyijʉ. Ito yicõri Espíritu Santo isore quedi sãjayijʉ. 42 Ito bajicõri oca sẽoro ado bajiro yi gotiyijo Elisabet Maríare:
—Gãjerã romia rẽtoro queno yiñi Dios mʉre. Ito yicõri mʉ macʉ rʉcorocʉre cʉni queno yiñi Dios. 43 ¿Ñasari maso meje yʉ ñabojarocati yʉ Ʉjʉ jaco ñaroco yʉre tigo wadiri mʉ? 44 Yʉre mʉ seniĩaja tʉocõri, yʉ ya jeraga totijʉ sãñagʉ̃, yʉ macʉ wanʉgʉ̃ wãremi ĩ. 45 “Dios ĩ bʉsiado bajiroti itire yicõgʉ̃ yiguĩji”, yiroco bʉto wanʉa mʉ, yiyijo Elisabet Maríare.
46 Ito yija ado bajiro yiyijo María:
Yʉ ya ʉsina mani Ʉjʉre bʉto rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ito bajiri, “Queno ya mʉ”, ya yʉ ĩre.
47 Dios ñami yʉre masorʉ. Ito bajiri ĩre queno wanʉa yʉ.
48 Ĩre moa ĩsiri maso ñasago meje yʉ ñabojarocati yʉre ãcabojabiticõri queno yiquĩ Dios yʉre. Ito bajiri ĩre bʉto wanʉa yʉ. Ado bajiro bʉsirã yirãji yʉ bero gãna. “Isore queno yiñi Dios”, yirã yirãji ĩna.
49 Ito bajiro tʉoĩarã yirãji ĩna, rẽtoro masigʉ̃ Dios yʉre queno ĩ yija ticõri. Queno yigʉ ñami Dios. Ñeñarise yiĩabicʉ ñami ĩ.
50 Ĩre rʉ̃cʉbʉorãre ĩnare ti maitĩñagʉ̃ yiguĩji Dios.
51 Bʉto sẽogʉ̃ ñami Dios. Ito bajiri jaje tiyamani ĩocãyijʉ ĩ. Ito yicõri, “Rẽtoro masirã ña gʉa”, yi tʉoĩabojarãre, rẽtocũyijʉ Dios.
52 Ʉjarã ñasabojarã ĩna ñasabitiroca yiyijʉ Dios. Ito yicõri, “Gãjerã rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ”, yi tʉoĩamenare ĩna ñasarã ñaroca yiyijʉ Dios.
53 Ñio jogarãre quenarise ecayijʉ Dios. Ito yicõri gajeoni jairã ñabojarãre cʉni ñe manoti ĩnare bucõayijʉ Dios.
54-55 Mani ñicʉsabatia Abraham ñayorʉ mesare ado bajiro gotiyijʉ Dios. “Mʉare cʉni, mʉa janerãbatiare cʉni ti maicõri queno yi ñacʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Itire ãcabojabeami Dios. Ito bajiri ĩ gotiado bajiroti, mani Israel sita gãna ĩ rĩa mani ñajare, queno yi ñami Dios manire. Ito bajiri ĩ Macʉ yʉ rʉcoroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijo María Elisabetre.
56 Ito yi, Elisabet ya wijʉ ʉdiarã ũmacañi ñacõayijo María ĩja. Ito iso ñaja bero tʉdi wayijo mʉcana iso ya wijʉa ĩja.
Juan idé guri masʉ ĩ rujeare gaye
57 Elisabet iso macʉ rʉcori rʉmʉ ejaroca macʉ rʉcoyijo iso ĩja. 58 Dios isore queno yija, tʉoyijarã iso ñarã ito yicõri iso tʉ ñarã cʉni. Ito bajiri isore wanʉrã ejayijarã ĩna, iso tʉjʉ. 59 Macʉacã ĩ joeaja bero ʉdia ãmojeno rʉmʉri tʉjaroca ejayijarã ĩna mʉcana. Macʉacãre ĩna yisotire bajiro ĩre wiro tarona ejayijarã ĩna. Ito yicõri ĩ jacʉ Zacarías wamere wõ ãmobojayijarã ĩna. 60 Ito yibojarocati ĩ jaco ãmobisijo:
—Juan wame cʉtigʉ yiguĩji, yiyijo iso.
61 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro seniĩayijarã ĩna isore:
—¿No yija ito bajiro ĩre wame wõ ãmoati mʉ? Mani ñarã sĩgʉ̃ ito bajiro wame cʉtirã mama, yiyijarã ĩna isore.
62 Ito yicõri macʉacã jacʉre seniĩarona ãmona ĩre sõju quesoĩayijarã ĩna, “¿Dise wame ãmoati mʉ?” yirona. 63 Ito bajiro ĩna yija ticõri, macʉacã wame uca wõrocʉ ucara jãi ĩnare seniyijʉ Zacarías. Ito yija, “Juan wame cʉtigʉ yiguĩji”, yi uca wõyijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ yija ticõri, “¿Ito bajiro wame ãmoati ĩ?” yirã, ruje tʉoĩayijarã ĩna. 64 Ito bajiro ĩna yiroca riti bʉsi masibitirʉ ñabojagʉti bʉsisʉoyijʉ Zacarías mʉcana. “Queno ya Dios mʉ. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ”, yi bʉsisʉoyijʉ Zacarías Diore rʉ̃cʉbʉogʉ. 65 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ tʉjʉ ñarã ti ʉcayijarã ĩna. Ito Judea sitajʉ, gʉ̃ta yucʉrijʉ ñarã cʉni iti oca rẽtagore tʉoyijarã ĩna. Ito bajiri iti oca goti batoyijarã ĩna. 66 Masa iti oca tʉocõri ruje tʉoĩayijarã ĩna. Ito yicõri gãmeri seniĩayijarã ĩna: “¿Ñimʉ ñasagʉ yiguĩjida ĩ bʉcʉaja? Mani Ʉjʉ Dios queno yiyijʉ ĩre”, yi masi jediyijarã ĩna ĩja.
Zacarías Diore ĩ basare gaye
67 Ito bajiro ĩna yi ñaroca Espíritu Santo quedi sãjayijʉ macʉacã jacʉ, Zacaríasre. Ĩre Espíritu Santo quedi sãjaja ticõri, ado bajiro Dios oca gotiyijʉ Zacarías:
68 Mani Israel gãna, mani Ʉjʉ Diore rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Ĩti ñami rẽtoro masigʉ̃. Ito yicõri ĩ ñarã ña mani. Mani ñari tutijʉ ejacõri manire masorʉ ñami Dios.
69 Manire masorocʉ, sĩgʉ̃ rẽtoro masigʉ̃re cõagʉ̃ yiguĩji Dios. Mani ñicʉ David ñayorʉ Diore queno cʉdigʉ janami ñagʉ̃ yiguĩji ĩ.
70 Jane mejejʉ ĩre goti ĩsiri masana sʉoriti ado bajiro goticãñi Dios manire:
71 “Mʉa wajanare rẽtocũcʉja yʉ. Ito yicõri mʉare ti terãre cʉni camotacʉja yʉ.
72 Mʉare ti maicõri yʉ goticato bajiroti yicʉja yʉ”, yiñi Dios, yi gotiyijʉ Zacarías masare.
73 Mani ñicʉ Abraham ñayorʉre ado bajiro goticãyijʉ Dios:
74 “Mʉare masocʉja yʉ, mʉa wajana ĩna mʉare ruyuriobe yirocʉ. Ito bajiro yicʉja yʉ, güimenati yʉre mʉa cʉditoni.
75 Mʉa catirocõ mʉa queno yi ñatoni, ito yicõri yiro robo yʉre mʉa cʉdi ñatoni, ito bajiro mʉare masocʉja yʉ”, yiñi Dios, mani ñicʉ Abraham ñayorʉre, yi gotiyijʉ Zacarías masare.
76-77 Ito ĩ yija bero ado bajiro yiyijʉ Zacarías macʉacãre gotigʉ: “Cristo, Dios ĩ cõarʉre masa ĩre boca ãmi ñacãtoni Dios oca ĩnare gotigʉ yigʉja mʉ. ‘Mʉa ñeñaro yirise mʉa jidicãja bero, itire ãcabojocõri mʉare masogʉ̃ yiguĩji Dios’, yi gotigʉ yigʉja mʉ masare. Ito bajiro mʉ gotija tʉocõri, ‘Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉre goti ĩsiri masʉ ñami’, yirã yirãji masa mʉre”, yiyijʉ Zacarías, ĩ macʉacãre gotigʉ.
78 Manire ti maicõri sẽoro yibeami Dios. Ito bajiri manire masorocʉ, Cristore cõagʉ̃ yiguĩji Dios mani ñari sitajʉ.
79 Ado ejacõri Diore masimenare ĩ oca gotigʉ yiguĩji jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabe yirocʉ. Ito yicõri ĩ rãca mani queno ʉsi cʉtitoni, Cristore cõagʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Zacarías masare gotigʉ.
80 Bʉcʉa mʉja wacʉti bʉto Diore tʉorʉ̃nʉ mʉja wayijʉ Zacarías macʉ, Juan wame cʉtigʉ. Dios gayere queno tʉoĩacõri ĩre bajiro ʉsi cʉtigʉ ñayijʉ Juan. Jai tujacõri yucʉ manojʉ ña ucuyijʉ ĩ. Israel sita gãnare Dios oca ĩ goti ucuroto riojʉa, itojʉ riti ña ucuyijʉ Juan maji.