28
Sa̱ yja̱jty sa̱ kyubejty ja Pablo jam ma̱ na̱a̱jx txøøwɨ Malta jam mejyjotp
Ku øøts ɨdøꞌøn jadeꞌen tum jujky jam nbɨdsɨɨmy mejyjotp, xjats øø nnɨja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ kudam ja et jam txøøwɨ Malta midi jam mejkyukꞌa̱m. Wɨnets øøts ja Malta ja̱a̱ꞌy jam janch tsuj xwɨndsøꞌjkɨyɨɨꞌñ, jøts ja jøøn tyikmøjɨdøø janch møj, jaꞌagøjxp ku yjanchxuxy ja et jøts ja tuu nayɨdeꞌen. Wɨnets øøts nyikya̱a̱jxɨyɨɨꞌñ nɨdukɨꞌɨyɨ, jøts øø nnayꞌajoꞌkxɨyɨt. Wɨnets ja Pablo nayɨdeꞌen tꞌatska̱jpmuky ja tøꞌøts ja̱ꞌa̱xy, jaꞌats wyɨnaty yjønꞌoꞌjxɨp wɨnets ja awa̱ꞌa̱ndsa̱a̱ꞌñ jam tuꞌuk pyɨdsɨɨmy ja̱ꞌa̱x agujkp ku ja jøøn yꞌɨkyɨyɨ. Xjats ja Pablo yiktsuꞌjch kyøjøꞌøm. Xjats ku ja kuga̱jp tꞌejxpa̱a̱ttɨ ku ja jɨyujk jam tyɨɨñɨ Pablo kyøjøꞌøm, wɨnets ñawya̱jnɨdøø:
―Yikja̱a̱ꞌyꞌooꞌkpɨ ya̱ꞌa̱t yja̱wɨ, øy jap mejyjøtpy yjabɨdsimy jujky, ɨxya̱mts køꞌøm ja Dios ja tɨɨdyuꞌunɨn tø myøꞌøyɨ jøts yꞌookt.
Xjats ja Pablo tjønwejtsɨyɨɨꞌñ ja tsa̱a̱ꞌñ jøts jadeꞌen myatstuujtɨyøø, nɨsa̱ døꞌøn ja Pablo kyøꞌ kyaja̱jty. Tum jadeꞌen ɨdøꞌøn ja ja̱a̱ꞌy ja tjøpꞌejxtɨ juunɨ ja kyøꞌ kyexpøkt, uk juunɨts yikꞌoogɨyɨt. Ku døꞌøn ja jadeꞌen tjajøpꞌejxtøø, xjats tꞌejxtɨ ku ja Pablo nɨti kyajatyɨyɨ, wɨnets ja wyɨnma̱a̱ꞌñ jatyɨ tyiktɨga̱tstøø jøts ñawya̱jnɨdøø ku ja Pablo Dios jaꞌ.
Xjats ku døꞌøn jam jadeꞌen yja̱jty, jamts wyɨnaty tuꞌuk wɨngon chøønɨ ja ja̱a̱ꞌy pøn ja ka̱jp ja̱a̱ꞌy tnɨwɨndsønꞌa̱jtp, jaꞌ xyøøw Publio, jaꞌats øøts jam xwa̱a̱w tyøjkjotp, jøts øøts jam tɨgøøk xøøw janch tsuj xyikja̱ꞌa̱da̱a̱jky. Jamdam wyɨnaty Publio tyeety pyikyɨ jøømba̱ꞌa̱m, jøts nayɨdeꞌen ja nɨꞌjpya̱ꞌa̱m tmøødɨ, wɨnets ja Pablo ojts tnɨnijkxy jøts tꞌatsmɨgajpxy. Jaꞌats ojts tkudsa̱pkajpxy jøts ja pama̱a̱ꞌy ja̱a̱ꞌy myøkpɨjky ku ja ojts tkønɨxa̱jy. Wɨnets ja Pablo nɨdukɨꞌɨyɨ ja pama̱a̱ꞌy ja̱a̱ꞌy ñɨmejnɨyøø pøn jaty jap wyɨnaty kuga̱jpꞌa̱jttɨp jøts jadeꞌen choktøø. 10 Wɨnets øøts may ja mayꞌa̱jt jadiꞌiñɨ nyikmøøꞌy, xjats ku øøts jap ba̱rkɨjøtpy ndsoonwa̱a̱nɨ, xjats øøts tukɨꞌɨyɨ xmøøy pønɨ ti jaty øøts xkaꞌejtxɨp.
Ku ja Pablo yja̱ꞌjty jam Roma
11 Tø øøts jam wyɨnaty tɨgøøk poꞌ ndsɨnaañɨ jam Malta, jøts øøts ja tuꞌuk ndatøjkɨyɨɨꞌñ ja ba̱rkɨ midi jam nayɨdeꞌen tyikna̱jx ja xuxpyoj. Jamts jaꞌabɨ ba̱rkɨ majtsk ja dios awa̱na̱x txoxꞌaty midi tyejtɨp dios Castor jøts ja dios Pólux; jaꞌabɨ ba̱rkɨ døꞌøn ja wyɨndsøn kuga̱jpꞌa̱jtp Alejandría. 12 Xjats øøts jadeꞌen ndsøøꞌñ, wɨnets øø nja̱ꞌjty ma̱ ka̱jp Siracusa, ma̱ øøts nda̱a̱ñ tɨgøøk xøøw. 13 Jamts øøts ndsøøꞌñ jadɨgojk jøts øø nnijkxy Regio. Jøts øø kyɨmjabom ndsøøꞌñ, wɨnets ja wɨmbatpoj myiiñ, jaꞌats øø møk xpadej jøts øøts jam nja̱ꞌjty kyɨmajtsk xøøw ma̱ ka̱jp txøøwɨ Puteoli. 14 Jamts øø nba̱a̱jty wɨna̱a̱gɨn nmɨguꞌuktøjk pøn ja Jesús yjaꞌ tpaduujnɨdɨp, jaꞌats wa̱ndøø jøts øøts ja jam nmøøta̱a̱ꞌnɨt tuꞌuk sama̱nɨ, wɨnets øøts jam tekyjøꞌøm ndsooꞌna̱a̱ jøts øøts nnijkxy Roma. 15 Tø øøts ja wyɨnaty xnɨja̱wɨ ja nmøøtjanchja̱ꞌwɨbɨdɨ, jaꞌats jam tsooꞌndøø Roma jøts øøts xꞌatspa̱tsøy tuuꞌa̱m ma̱ ka̱jp txøøwɨ Foro de Apio, jøts nayɨdeꞌen øøts jam ojts ja wɨna̱a̱gɨn xpa̱tsøy ma̱ ja̱ꞌta̱a̱jk txøøwɨ Tres Tabernas. Xjats ku ja Pablo ja myɨguꞌuk twɨnꞌijxy, wɨnets ja ttamøja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ja Dios jøts jotkujk ja ñayja̱ꞌwɨyøø. 16 Xjats ku øøts jam nja̱ꞌjty Roma, jøts ja solda̱dɨ wɨndsøn tkøya̱jky ja pøkyja̱a̱ꞌy jam ma̱ ja puxøjk adsɨnaabyɨ wɨndsøn. Wɨnets ja Pablo yiknɨma̱a̱y jøts ja tyøjk abiky tꞌɨxa̱ꞌa̱t, jaꞌayɨ ku nugo tuꞌuk ja solda̱dɨ yꞌejxꞌityɨyɨ.
Ku ja Pablo kya̱jpxwaꞌkxy jam Roma
17 Xjats ku døꞌøn jam jadeꞌen ja Pablo chɨna̱a̱y tɨgøøk xøøw jam tyøjkjotp, wɨnets twa̱a̱dsøøy ja israelɨt ja̱a̱ꞌy ja myøja̱a̱ꞌdyøjktɨ, xjats ja ñamyujkɨdøø, jøts ja Pablo tnɨma̱a̱y:
―Mɨguꞌuktøjktɨ, nɨti øts ngadamɨdundɨgøy ja nmɨguꞌuk israelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ, jøts nɨkaꞌap øts nayɨdeꞌen nmɨdundɨgøy ja møja̱a̱ꞌchɨna̱a̱ꞌyɨn, kuwa̱nɨts adøm nmɨguꞌuk israelɨt ja̱a̱ꞌy xma̱jch jam Jerusalén, jøts øts ojts xkøyaky puxøjkjotp ma̱ romanɨt ja̱a̱ꞌy kyutujk jam. 18 Ku øts nyiktɨɨdyuuñ, wɨnets øts jadiꞌiñɨ xmajtstuꞌutwa̱ndɨ jaꞌagøjxp ku øts nbøky nɨ tuꞌuk xkapa̱a̱jtɨdɨ midiꞌibɨ øts xukuꞌoogɨwya̱ndɨp. 19 Kaꞌats ja israelɨt ja̱a̱ꞌy tyikja̱twa̱ꞌa̱ndɨ jøts jadiꞌiñɨ nyikmajtstuꞌutt, jaꞌagøjxp øts kuwa̱nɨ nꞌamɨdøøy jøts øts ya̱ xɨɨdyuꞌunt ja romanɨt møj wɨndsøn. Kaꞌap øts jaꞌ ya̱ nnɨmiñ jøts øts nmɨguꞌuk israelɨt ja̱a̱ꞌy jaꞌ ndanɨꞌøønɨt. 20 Yøꞌ meets ɨxya̱m ndanɨwa̱a̱dsøøpy, jøts meets kaꞌpxy ndukmadoꞌot tigøjxp ku øts jadeꞌen puxkadeen køwɨɨñ nꞌity; jaꞌagøjxp ku adøm nɨdukɨꞌɨyɨ israelɨt ja̱a̱ꞌy njøpꞌijxyɨndɨ ku ja Dios ja ooꞌkpɨ jadɨgojk tyikjujkpyiky jap ooꞌkpɨ jutjøtpy.
21 Xjats ja møja̱a̱ꞌdyøjk tꞌadsojɨmbettøø, jøts wya̱ndøø:
―Nɨ tuꞌuk øøts ja israelɨt ja̱a̱ꞌy ñøky ya̱ xkapa̱a̱ty mets køjxp, jøts nɨ tuꞌuk adøm nmɨguꞌuk israelɨt ja̱a̱ꞌy nɨsa̱ kyawa̱ꞌa̱ñ. Kaꞌap pøn mgaꞌødyijyɨyɨ pøn jam tsooꞌmp jøts ya̱ tø yja̱ꞌa̱ty. 22 Nɨja̱ꞌwɨp øøts ku yøꞌ o ma̱dsoo yikpagajpxy pøn yø jemy ɨxpøjkɨn tjanchja̱ꞌwɨdɨp, paty øøts ndsøkyꞌaty jøts øø xukmadoꞌot.
23 Wɨnets tkajpxyꞌa̱jttøø ti xøøw jadɨgojk ñamyukɨdɨt, xjats ku tpa̱a̱jty ja tiempɨ wɨnets ja ja̱a̱ꞌy may ñamyujkɨdøø ma̱ Pablo jap wyɨnaty tø yja̱ꞌa̱da̱ꞌa̱ky. Wɨnets ja Pablo jøpyɨ kya̱jpxøjkɨyɨɨꞌñ kunɨm chuuꞌɨyɨɨꞌñ ja xøøw. Jøts jadeꞌen ttukmadøøy sa̱ nwɨndsønꞌa̱jtɨm Dios ja ña̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy ttanɨtanɨ ja kyutujk. Jaꞌats tyukmadøøpy sa̱ ja Moisés kyutujk, jøts nayɨdeꞌen sa̱ ja Dios kyugajpxy ojts ttukjaadyañ, jadeꞌen ɨdøꞌøn ja udyaꞌaky tjadukja̱ꞌgyujkɨwya̱a̱ñ ku ja Jesús ja yiknɨtsokpɨ pøn ja israelɨt ja̱a̱ꞌy yjøpꞌejxtɨp. 24 Xjats wɨna̱a̱gɨn tja̱ꞌgyukɨdøø, jøts nɨwɨna̱a̱gɨn kaꞌ tmɨbøjktøø sa̱ ja Pablo tjanɨgajpxy; 25 xjats kumɨ kaꞌap ja nɨdukna̱x tmɨbøjktøø, wɨnets ja choonwa̱nɨdøø, jøts ja Pablo jadɨgojk tnɨmaagyojmɨ:
―Janch tɨydam ɨdøꞌøn ja Espíritu Santo wya̱a̱ñ midi ja Dios kyugajpxy Isaías tyukmadoow ja nꞌa̱pteetyꞌamøjtɨ, ku ja yɨdeꞌen wya̱a̱ñ:
26 Nøjkx xꞌatsnøjmɨ yøꞌøbɨ ja̱a̱ꞌy:
Wa̱ꞌa̱ts meets xjamadoꞌot, jøts kaꞌ xmøjpɨkta̱ꞌa̱ktɨt,
nayɨdeꞌents wa̱ꞌa̱ts xjaꞌejxtɨt, jøts kaꞌ xꞌejxka̱ptɨt;
27 jabɨ yøꞌøbɨ ja̱a̱ꞌy kawɨneꞌenxɨ kyujuunɨdɨ,
janch wenk myadowdɨ,
jøts wɨmbeets ñabyɨkta̱ꞌa̱gyɨdɨ;
paty kaꞌti tmøjpɨkta̱ꞌa̱ktɨ,
jøts nɨ tkadamadowdɨ ja tya̱tsk,
nɨwɨnøꞌønɨn ja kyuba̱jk kyaja̱ꞌgyukɨdɨ,
jøts nɨ tkadyimyikwɨmbettɨ yø wyɨnma̱a̱ꞌñ ok nbojkpɨmaaꞌkxt.
28 Nɨja̱wɨ meets ku ja Dios ja yiknɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn øøts ɨxya̱m nga̱jpxwa̱ꞌkxtsooꞌnɨ ma̱ ja̱a̱ꞌy kyaꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨdɨ, jaꞌats neꞌegɨ tja̱ꞌgyukɨdɨp.
29 Xjats ku ja Pablo jadeꞌen wya̱a̱ñ, wɨnets ja israelɨt ja̱a̱ꞌy chooꞌnɨdøø, jaꞌats møkꞌampy ja xem ja ya̱m nugo nadyaka̱jpxɨdøø jaꞌabɨ ayuujk.
30 Majtsk jumøjt ja Pablo jam kaꞌpxy tya̱a̱ꞌnɨyɨɨꞌñ ma̱ ja tyøjk jam tꞌajuudyuky, tyajotkujkꞌajtpy ja Pablo pøn jaty jam atsmɨga̱jpxɨyɨp. 31 Jotkujk ɨdøꞌøn ja tka̱jpxwaꞌkxy kaꞌ ti jotmay, tyukꞌɨxpijkpy ja ja̱a̱ꞌy sa̱ ja Dios Teety ja kyutujk ttanɨtanɨ ja yja̱a̱ꞌy, jøts nayɨdeꞌen ttukmadøy sa̱ yja̱jty kyubejty ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús, xjats jadeꞌen nɨpøn kyaꞌadsejpɨyøø.