6
Esis ina sondaꞌ maol nemaf afamba sabat Juda sagapoma nomaꞌwafi, owaꞌi
(Mt 12:1-8; Mk 2:23-28)
Aꞌi owaꞌ anef nemaf Juda sagapoma nomaꞌwafi sabat, Jisas nafeꞌ anagon owaꞌ nataga anof aof sagawa witafi aꞌ nawis. Eaꞌ alipumi ananimi mafeꞌ malomana, eaꞌ mosaga anom wit magaofi mokaꞌisam lagof amamugufi maꞌam.* Diu 23:25; Jo 5:10 Owaꞌ anom Farisi mahaliꞌam maꞌi, “Ina pendaꞌam naꞌamba ma nemaf afaꞌe sabat magapoma nomaꞌwafi, owaꞌi. Deiꞌ maina pandaꞌam naꞌamba?”* 1 Sml 21:1-6
Eaꞌ Jisas nagwamam naꞌipam naꞌi, “Ipaꞌ pegawa basef ifimba ma waf fowaꞌ dembinai King Devit nandaꞌafi. Afamba Devit naloma alipumi ananimi nolomagaham* Lev 24:5-9 anen nawis ipat luꞌunai Godi nomon naꞌ bret atamba amom pris mondolali mogasoꞌ Godatai. Eaꞌ naꞌata nasoꞌ alipumi ananimi maꞌata atin. Apaꞌ muꞌuli apeꞌini naꞌi amom pris atom meaꞌata.”
Eaꞌ Jisas naꞌipam wapani naꞌi, “Aeꞌ ataga epen egefaꞌ alop epesi, ape Dembiwai ma nemaf afamba sabata igaꞌipipa maol main andeandeꞌma pigaila basef pendaꞌan nemaf afamba.”
Nemaf afamba sabat Juda sagapoma nomaꞌwafi Jisas nandaꞌ anona aman lagol awagilinai boꞌona
(Mt 12:9-14; Mk 3:1-6)
Anef nemaf sagapoma nomaꞌwafi sabat aꞌ fataga. Jisas nafeꞌ nawis nomon ipat Juda sandakolasatai nape naꞌipasa basef esis amam nematawa. Eaꞌ anona aman nape nalomas, lagol kwahisigili ananigili awagol gagaꞌ gail.* Lu 14:1 Amom dembami magawalipasa muꞌuli Godi maloma anom dembami Farisi maꞌi mowandoꞌma ufiaꞌwa mogasapaga Jisasa anif basef basoꞌafi ma mondaꞌ kotimana. Eaꞌ mandaꞌana naep diꞌindiꞌana. Maꞌi mogati anen nosambala muꞌuli ma nemaf afamba sabat nondaꞌ aman anamba boꞌona aꞌa owaꞌ?* Lu 5:22, 9:47 Owaꞌ anen aꞌ nogawa nomonas amamisi, naꞌipa aman anamba lagol awagilinai naꞌi, “Inaꞌ safel nilutu naep hiasii laꞌafena esis sogatilina.”
Eaꞌ anen nosafel nalutu.
Eaꞌ Jisas naꞌipam naꞌi, “Aeꞌ aꞌi ihaliꞌipa ma muꞌuli apeꞌini naꞌias naꞌimama? Nemaf afaꞌe apaꞌ maꞌi mondaꞌ waf buꞌwafi aꞌa mondaꞌ waf awafi? Naꞌi apaꞌ motopalopasa sogape andeandeꞌ aꞌa mohambombagas sogagaꞌ?”
10 Eaꞌ natologon tulif amam nematawa hiasi, naꞌipa aman anamba naꞌi, “Dowa lagol ineꞌigili usiꞌigil.”
Eaꞌ anen nando lagol ananigili agataga boꞌwagol wapani.
11 Owaꞌ amom Farisi nelelemb wandafum kwapeteꞌ endilisi ma anen. Eaꞌ mandaꞌipama maꞌi, “Afaꞌ atiasi ondaꞌ maina Jisas?”
Jisas nandandepa alipumi ananimi 12-pelaim
(Mt 10:1-4; Mk 3:13-19)
12 Nemaf afamba Jisas nandowasaꞌ nafeꞌ halafutagwa nandabetena God. Eaꞌ owamb amamba laomb anen nape nandabeten nafeꞌ aꞌ lala.* Jo 6:70 13 Awin aꞌi owaꞌ natafi, anen nofala alipumi ananimi hiami mafiꞌi nandandepa 12-pelaim nahapomama agol aposel amom atom. 14 Anona Saimon, eaꞌ Jisas nandaꞌmana agol waꞌagol Pita. A Andru, owamana Saimoni. Eaꞌ Jemsi Jon. A Filipi Bartolomyu, 15 Matyu naloma Tomas eaꞌ Jems nogama Alfiusi. Eaꞌ Saimon anen pati inimba Seloti. 16 Eaꞌ Judas nogamana Jemsi, a Judas Keriotinai, aman anamba nogawalapa Jisasa boumi ananimii.
Jisas nandaꞌ hiasi amam nematawa aowas nandaꞌasi boꞌwes
(Mt 4:23-25)
17 Eaꞌ Jisas niliana naloma alipumi ananimi mafeꞌ anagon bembeꞌagoma, dokoꞌ esis alipisi hiasi ananisi safiꞌi saliꞌ sagalutuma. Eaꞌ epes hiasi safiꞌi. Anis safiꞌi walemb hiagoma anep itap luꞌupa Judia a anis safiꞌi walemb bialemb Tairi Saidon bape bagaloꞌma naohi, anis safiꞌi Jerusalem. 18 Esis safiꞌi ma sogameꞌ basef ananifi ma nogatofa aowas asasinai. Eaꞌ esis amam nematawa ambagof awami magahambombagasi safiꞌi, Jisas nandaꞌas boꞌwes wapani. 19 Banagami ananimi mafeꞌ mandaꞌ esis hiasi boꞌwes. Eaꞌ deiꞌ esis hiasi saꞌi sohahapila anen.
Jisas naꞌipasa waf hiafi sogalopafi a sonogahasafi
(Mt 5:1-12)
20 Jisas natiti amom alipumi ananimi naꞌipam naꞌi, “Ipaꞌ kwahupai otamba mais akipai, ipaꞌ pawis eaꞌ nomona maol Godi nope Dembinai nugumafipa. Isimba atis deiꞌ ipaꞌ sonahepa pandagala pape.* Re 7:16-17; Sam 126:5-6; Ais 61:3 21 Ipaꞌ epes nolomagahipai, deiꞌ sonahepa pape andeandeꞌ. Deiꞌ main, anaf ipaꞌ peaꞌ gwaꞌaisi aꞌ alihipa. Ipaꞌ epes nelelemb nimanilimba pagalifi, deiꞌ sonahepa pape andeandeꞌ. Deiꞌ main, anaf ipaꞌ sonehepa pindaꞌiaf.* Jo 15:19, 16:2 22 Aeꞌ ataga epen egefaꞌ alop epesi. Nambimb anis daias siti ipaꞌ pila aeꞌ, esis nelelemb awalemba ipaꞌ endilisi. Eaꞌ sowaꞌ alafugaha ipaꞌ sohaponamepa agof awagufi siꞌiguf waꞌagof endilisi siꞌi ipaꞌ epes aupai sindaiwaꞌmepa siliꞌamonepa. 23 Nemaf afamba esis sondaꞌepa naꞌamba, ipaꞌ a sonondahepa pilutu pialemb atin. Deiꞌ main, hiahaom hiami fasimi ipeꞌimi maꞌoh heven. Fowaꞌ akupas bafapas asasisi sandaꞌ amom profet aom naꞌamba atin.* Je 5:1 24 Apaꞌ ipaꞌ otamba uga maim hiamipai, ipaꞌ solawaipa ma hiahaom awami akafimi mogatagamepai. Deiꞌ main, ipaꞌ deiꞌ pefaꞌam eaꞌ hiahaom mondaꞌepa dagalaipamami. 25 Ipaꞌ deiꞌ pagaꞌ gwaꞌaisi alihipai, solawaipa ma hiahaom awami akafimi. Deiꞌ main, anaf ipaꞌ aꞌ nolomehepa. Ipaꞌ deiꞌ pandaꞌiafi, ipaꞌ solawaipa ma hiahaom awami akafimi. Deiꞌ main, anaf ipaꞌ pelefa pendaꞌaga aꞌowaꞌ. 26 Ipaꞌ deiꞌ epes hiasi hiꞌalas sagafela agof ipeꞌigufi sagaꞌi ipaꞌ buꞌupai, ipaꞌ solawaipa ma hiahaom akafimi awami. Deiꞌ main, fowaꞌ akusas bafasas asasisi sagaꞌipam naꞌamba atina amom profet mambasoꞌam magaꞌipasa basef Godii. Sandaꞌmamam naꞌamba atin, safela agof amamugufi.
Anif basefa ukup pigapigaila epes isimba bousi
(Mt 5:38-48)
27 Apaꞌ ipaꞌ pagameꞌ basef aeꞌafii, ipaꞌ ukup peleleꞌ pindaila bousi ipeꞌisi, pendaꞌmasa waf buꞌwafi isimba nelelemb awalemba ipeꞌi. 28 Ipaꞌ pihaliꞌ Goda nondaꞌmas waf buꞌwafi ma epes isimba sandaꞌmepa koꞌopi. Eaꞌ pendabetena epes isimba sandaꞌepa aupai. 29 Iꞌi epen mamahina negahepa aomb waꞌoli, pendambema nehepa waꞌol wapani. Iꞌi epen mamahina nefaꞌmepa saket ipeꞌitai, ina pindaꞌimata, owaꞌi. Peseꞌanota wapani. 30 Iꞌi epen mamahina nefalepama anis maefah, ipaꞌ peseꞌanas. Eaꞌ iꞌi epen mamahina negefaꞌ hiahaom ipeꞌimi, ipaꞌ owaꞌi piꞌipana dindinipa negwamepama, owaꞌi.* Mt 7:12 31 Waf maif ipaꞌ paꞌi esis sondaꞌmepaf ipeꞌi, ipaꞌ pendaꞌmasaf naꞌamba atin.
32 “Iꞌi ipaꞌ ukup pipila epes isimba ukup pagapagaila ipeꞌi, atiasi pefaꞌ hiahawes fasisi maisa waf afamba? Owaꞌatin. Epes sandaꞌ waf awafii esis sandaꞌaf naꞌamba atin. Ukup paipaila epes isimba ukup pagapagailasi. 33 Iꞌi ipaꞌ pendaꞌ waf fasifi ma isimba sandaꞌ waf fasifi atifa ipeꞌi, atiasi ami nesaꞌma agof ipeꞌigufi? Owaꞌatin. Epes isimba sandaꞌ waf awafii esis wapani sandaꞌ waf naꞌambaifi. 34 Iꞌi ipaꞌ peseꞌasa anis hiahawes epes isimba ipaꞌ pegawa esis atiasi sogogwamepasii, anaf ami nefela agof ipeꞌigufi? Bola owaꞌatin. Epes awasi wapani sagasoꞌasa anom maefah anis sandaꞌ waf awafii, ama esis sotanima sogofaꞌam naꞌamba atin mondagwama siꞌi saliꞌ sagasoꞌasam.* Lev 25:35-36 35 Apaꞌ ipaꞌ ukup pindapindaila bousi ipeꞌisi, pendaꞌmas waf fasifi esis peseꞌasa hiahawes. Ipaꞌ ina ataꞌ piꞌi anaf esis sogwamepas, owaꞌ. Ipaꞌ pendaꞌas naꞌamba anaf God nagape ilifi neseꞌepa hiahaom luꞌwami fasimi ma pegape awasi ananipai. Deiꞌ main, anen nagaꞌi uwahipigama esis isimba owaꞌ soganifelonaia saloma isimba sandaꞌ waf awafii. 36 Ahamepa ipeꞌinai nagaꞌi uwahipigama esis sandaꞌ waf awafii. Ipaꞌ pendaꞌas naꞌamba atin siꞌi anen nagati esis uwahipis.* Mt 6:14
Waf mogawaloga anis epes siꞌi anona jas dembinai
(Mt 7:1-5)
37 “Ipaꞌ ina aꞌ pewaloga anis epes siꞌi anona jas dembinai nagawaloga basef kot luꞌunai, owaꞌi. Ama anaf God ina nowalogepa, owaꞌ. Ipaꞌ ina aꞌ pesapaga anis epes dowaf, owaꞌi. Ama anaf God ina nosapaga ipaꞌ wapani, owaꞌ. Ipaꞌ pekwahowa waf awafi anis sandaꞌmepaf ipeꞌi. Ama anaf God nogwas nogakwahowa waf awafi ipeꞌifi.* Mk 4:24 38 Ipaꞌ peseꞌasa hiahawes anis epesa God nogaseꞌepa hiahawes ipaꞌ. Anaf anen nogaseꞌepa hiahawes hiasi siꞌisiꞌisa ipaꞌ endilisi siꞌim kwaef aꞌowaꞌ mikiꞌ. Ikwaf ipaꞌ pegasoꞌasaf anis epesi, anaf ikwaf afamba atef God neseꞌepaf ipaꞌ.”* Mt 15:14
39 Eaꞌ Jisas naꞌipasa anif basef waminif atina esis wapani naꞌi, “Aꞌi anin epen naep pagasoꞌani laꞌifinama nigihimbaꞌman ufiaꞌw anin daian naep pagasoꞌani? Owaꞌatin. Atiasi esis bias dogwas hendihandef sefeꞌ sondakolef sowala atin kwambiwag.* Mt 10:24-25 40 Epes sandaꞌ skul atini ina sape dambes sikilaꞌ tisa asasinai, owaꞌ. Esis sondaꞌ skula hiꞌalan, daoꞌ sotaga naꞌamba atin siꞌi tisa asasinai.
41 “Deiꞌ maina ipaꞌ pagati usan saꞌusaꞌuni nagape naep sahin owan ipeꞌisii, apaꞌ ipaꞌ owaꞌ pegawa hapataf luꞌunai nagape naep ipeꞌipia? 42 Deiꞌ maina ipaꞌ ataꞌ paliꞌ paꞌipa alipisi pigaꞌi, ‘Owame, aeꞌ aꞌi igimina usan saꞌuni nagape naep ineꞌipii.’ Apaꞌ ipaꞌ hapataf luꞌunai anamba nape naep ipeꞌipi. Ipaꞌ malogof biagufipai pagambasoꞌami. Ipaꞌ ataꞌ piliꞌ pigi usan hapataf luꞌunai nagape naep ipeꞌipii, ma piti andeandeꞌ, daoꞌ aꞌ pigimana usas saꞌusi sagape naep alipisi ipeꞌisii.”
Lawag augai gola gwaꞌaisi awasi
(Mt 7:17-20, 12:33-35)
43 Lawag buꞌugai ina gola gwaꞌaisi awasi, owaꞌ. Eaꞌ naꞌamba atin lawag augai ina gola gwaꞌaisi buꞌwasi, owaꞌatin. 44 Apaꞌ mati gwaꞌaisi sagailagahi, mogawa lawah buꞌugahi augahi. Epes ina sola saꞌutip fikip usihip siꞌi ahipi anof mandof higatagufi, owaꞌatin. A ina sola saꞌutip wainip anof mandof pipiꞌambinif, isimba wapani owaꞌ. 45 Epes naꞌamba atin. Epen buꞌwani, anin nomonas fasisi sapain nembel ananimbili, eaꞌ nawalapa waf buꞌwafi. Apaꞌ epen awani waf hiafi awafi awasi hiasi fapain nembel ananimbili. Eaꞌ nawalapa waf awafi atefi. Deiꞌ main, waf maif buꞌwafi awafi fape siꞌifa nembel ananinai, afamba deiꞌ malogol gawalapafi.* Mal 1:6; Mt 7:21
Waf biafifa sagalaꞌ ifagw
(Mt 7:24-27)
46 “Deiꞌ maina ipaꞌ pagaꞌi aeꞌ Dembiwai, Dembiwai, apaꞌ ipaꞌ owaꞌ pila malogol aeꞌagilia? 47 Ami nifiꞌmai aeꞌ ma nigaila malogol aeꞌagilii, deiꞌ aeꞌ indilaꞌwaifa waf ananifi ma ipaꞌ pegegawaf. 48 Epen inimba siꞌi anona aman nagalaꞌ ipati. Anen nandoma olalef fewala gani itap awin otamba mogotaoma. Eaꞌ nandaꞌ ipat tatoma ilifa otamba ambamba. Ama main, walemb nawisi embel koloꞌwalami mafeꞌ, ipat ina tandagwamba, owaꞌ. Deiꞌ main? Aman anamba nandaꞌata banagota. 49 Apaꞌ epen ami nameꞌ basef aeꞌafi owaꞌ nilifa, inimba siꞌi anona daiana nagalaꞌ ipat falafutai. Anen nandaꞌata nalaꞌata dowaf tatoma itap atep ilif. Aꞌi owaꞌ maina walemb nawisi embel mokwaefa ipat atamba kwafalis atis aꞌ tato totowata aota hiꞌalata. Eaꞌ maꞌuf.”

*6:1: Diu 23:25; Jo 5:10

*6:2: 1 Sml 21:1-6

*6:3: Lev 24:5-9

*6:6: Lu 14:1

*6:7: Lu 5:22, 9:47

*6:12: Jo 6:70

*6:20: Re 7:16-17; Sam 126:5-6; Ais 61:3

*6:21: Jo 15:19, 16:2

*6:23: Je 5:1

*6:30: Mt 7:12

*6:34: Lev 25:35-36

*6:36: Mt 6:14

*6:37: Mk 4:24

*6:38: Mt 15:14

*6:39: Mt 10:24-25

*6:45: Mal 1:6; Mt 7:21