Kuni o Vɔŋiz o Joowo
1Mazi akɔ aku iiteni o kazi Pintikos, ulute ɔl o tuwento dook ŋaatodoi. 2Taman nɔkɔ iiya mɔlɔyi ci aku tamma ci atobɔ ki ŋɔɔt ci ivaan ɔrɔɔt, ma aku adala ceez ci ona aavtiyɛ niigi o dook. 3Ma acin niigi kaal ci kizik goonya ci alanyit, ma azaanonek nɔɔgɔ dook ooti. 4Makacin anyayit niigi dook Vɔŋiz o Joowo ɔrɔɔt. Ma anyek Vɔŋizi nici nɔɔgɔ kozoozit utugetine ci ŋaan laadun kagaac.
5Maje ŋinaante anyak ɔl ceen Juz ci gɔɔn adiŋdiŋan Jook. Avu niigi vitɛnane ogɛn, ma avu aavtiz Jerusalɛma. 6Mazi azii molok nico, olotai niigi, ma abiir nɔɔgɔ dook ooti, eeci gɔɔn ɛɛti ceeni ŋaatineeŋ azii ɔl o tuwento azɔɔz zooze onin. 7Ma abaraŋani nɔɔgɔ dook ooti, ma ajinɔ anɔ nɛ, “Alaŋ een ɔl ci azɔɔz noko ɔl o Galili? 8Ku zin yo azɔɔz niigi utugetine ogaac ɛlɛ o? 9Ŋaatinai ŋina anyak ɔl ci avu looce o kazi Partiya, ki Midiya, ki Ilam, ki Mesopatamiya, ki Judiya, ki Kapadociya, ki Pontus, ki Asiya, 10ki Pijiya, ki Pampiliya, ki Masir, been Libya libir ci ajɔŋzɔ ki Sariin e. 11Ɔl ogɛnɛ ŋaatinai Juz kibeen ɔl o alaŋ een Juz o avu niigi looce o Rom, ma avu agama Jook o ɔl o Juz. Buk ɔl ogɛn avu looce o kazi Karit kibeen Arabiya. Ma azɔɔz niigi otoge ona. Aduwa niigi kaal o atɛɛt ɔl biye agɔɔn Jooi.” 12Ma olla abaraŋani niigi dook, ma anɔ nɛ, “Mayo gi nici kɛŋ cinɛ gitaz?”
13Maje bar ɔl ogɛnɛ ŋaatineeŋ ararni ɔl o tuwento, ma anɔ nɛ, “Abaaki inoko ɔl nici.”
Uuwak Pitɔr
14Itiŋa ni Pitɔr jena kibeen toonnyak ween amɔtɔ codoi, ma azɔɔz niini molowe ci alɔɔlɔ anek ɔl nɛ, “Igeeta ɔl o Juz kibeen ɔl o abaaku Jerusalɛma dook, iziiktaŋ di aneet anycaŋ kuduwayuŋ kɛŋ ci gi nico. 15Ɔl nicigi alaŋ abaaki kiyo ona abaabanu niiga o. Acinu gɔɔn abaaki ɔl ŋeere iŋaan een ziik tɔrkɔc? 16Bar zin nici gi baal aduwa nyakaŋani o kazi Jol e nɛɛn, azi baale niini nɛ, 17“Azi Jooi nɛ, Katin iinyaye ci ka koṯorɛi lɔɔci e, kitoonai Vɔŋiz onan ɔl dook. Lɔgɔz ugooc been dɔl ugooc katin uuwak zɔɔz onan. Ma buk katin lɔgɔz ugooc acin ootinɛ kaal o Joowo. Buk katin matuwo ugooc awunozi wunozyak ci avu Joowa. 18Kanyi katin Vɔŋiz onan iinyaye niceke gabara ogan mac been o ŋaai buk. Ma uuwak niigi zɔɔz onan. 19Kagoon katin kaal ci atɛɛt ɔl biye tamma kibeen loota buk. Ma katin anyak biye kibeen goo kibeen burɛt ci appe. 20Katin ii ookci kizi koli. Maje nyɛlɔyi ookci kizi meerik kiyo biyeta o. Agooni kaal nicigi iŋaan rak iiten o adikir akuni Manyi kiiya. 21Zin ɛɛti ci awo zaar o Manyi ka kitirit nɔɔnɔ, ŋaan ɛɛlyai niini iinyaye niceke.”
22Igeet ɔl o Israyil, iziiyit zoozok ci kaduwakuŋ ce. Yesu o kutur o Nazarɛt nɛɛn o eyelizayuŋ Jooi igeet kizi didi niini eet o itoonnyai Joowa kaale o agɔɔn adiŋdiŋ ateeduŋ igeet biye. Agayu ri niiga kaal nicoko ɛɛltɔ didi, eeci utuguze ŋaatunooŋ ŋina. 23Agama Jooi gi o ka agamti niiga Yesu ka urukti niiga nɔɔnɔ kadaak gole ci anyeku ɔl o gɛr kotodoyi nɔɔnɔ keete ween talakec. Kaal nicoko dook aga Jooi baale laadun iŋaan naaga kagaac. 24Bar zin Jooi anyek nɔɔnɔ kɔmɔk daayiz, ma iŋaani nɔɔnɔ daayiza korok bodo, eeci alaŋ aganɔ ŋaati amɔgi daayizi nɔɔnɔ. 25Aduwa baale Devid gi ci akati nɔɔnɔ azi nɛ, “Kacin gɔɔn Manyi onan aneeta ŋuma iinya dook. Ajoŋozan niini aneet tup, gɛrzɛ ŋaan kanyei ŋoliin. 26Atalnɛ zin ziniz onane giye nico, ma kazooz talniinta, eeci mayo nuun tiŋeere kadaai o, kaga akɔm gi ci gɛr agoononekan. 27Eeci niina Jooi alaŋ ooŋnei vɔŋiz onan looc o daayizo. Alaŋ uuŋ gabaren unun abon kumu loowa. 28Eyeleyan baale niina aneeta gɔl o ka kook korogi bodo. Ma giye o karomɛn naana ki ineet, kanyei naana talniin ci appe.”
29Gɔtɔnɔga, abon zin kaduwakuŋ igeeta kaal o akati jijitinai o kazi Devid ka agaac juruŋ zoozok baal aduwa niini e. Agayu niiga adaak baale niini. Ma inoko look oninɛ baal adawin e ŋaan abil tɔ ŋina zɛɛ been inoko o. 30Baale zin niini nyakaŋan ci aga zɔɔz o aterkedek Jooi nɔɔnɔ. Aterkedek baale Jooi nɔɔnɔ gi ci anek nɛ, “Kanyi katin logo oma dolene ci dɔl cugun kizi alaan ci abil kiyo niina o.” 31Icinun ni niini gi o ka kutugu Jooi katin. Ma azɔɔz niini gi ci akati ŋaazi o Kiristo azi nɛ, “Alaŋ ooŋnek Jooi nɔɔnɔ looc o daayizo. Ma alaŋ ɛlɛ oninɛ ame loowa.”
32Itiŋawi zin Jooi Yesu daayiza didi. Ma inoko naaga dook kiziti bacok giye nico. 33Ooyi Jooi nɔɔnɔ tammu tadena, ma akɔ arek libir onin azo, ma anyek nɔɔnɔ Vɔŋiz o Joowo kiyo baale aterkedek niini nɔɔnɔ e. Mazin ci inoko acinu, ma aziiŋnu noko, Vɔŋiz o Joowo anyet niini ageeta nɛɛn. 34-35Alaŋ een zin Devid nɛɛn o akɔ tamma, bar olla aduwa niini waanice zɔɔz ci akati Yesu azi nɛ, “Anek Jooi Manyi onan nɛ, Avu ŋina aneet aza nɔkɔ zɛɛ ma kanyin rocek ɔl o amarninin ineet looc zɔɔnɛ.”
36Abona zin niiga ɔl o Israyil dook agayu zɔɔz nico juruŋ. Yesu baal adodoyu niiga nɔɔnɔ keete ween talakec e nɛɛn o anyek Jooi nɔɔnɔ kizi Manyi, ma een Kiristo.”
37Mazi azii ɔl zɔɔz ci Pitɔr noko, anyayit ŋoliin ɔrɔɔt ɛlɛ, ma anek niigi Pitɔr ki toonnyak nɛ, “Gɔtɔnɔga, mayo kutuguza naa?”
38Ma anek Pitɔr nɔɔgɔ nɛ, “Abona niiga dook ateedinu oŋɛ ugooc, ka otoonycɛ zaare o Yesu Kiristo, ka kaara Jooi oŋɛ ugooc. Mã agoonu nɔkɔ, anyuŋ koca Jooi igeet Vɔŋiz onin. 39Eeci eterkedeyuŋ niini gi ci ka kiiyakuŋ Vɔŋizi oninɛ igeet, kibeen dɔl ugooc, kibeen buk ɔl o abaak rɛɛna dook. Terkediin nici akati ɔl dook o awak Jooi ween Manyi onai ɛlɛ onin.”
40Ma uuwayek Pitɔr nɔɔgɔ zoozok golowe ci meel, ma ilotek nɔɔgɔ zɔɔz ci azi nɛ, “Orogozit eleeti ugooc piryakzete o akunak ɔl o ɔɔ nico gɛr abor Jook.”
41Makacin iziiyit ɔl ci meelik zɔɔz nico, ma atu Yesu, ma oonyi ɔl ceen eet tur lak eetom kamɔtɔ (3000) iitene nice, ma aromonek niigi ɔl baal atuwe laadun e. 42Ma adɛmɛz toonnyawa nɔɔgɔ zoozok o Joowo. Ma aromɛ niigi dook tup kizitɔ laŋoten kibeen ɔl o tuwento dook, ma aromɛ ŋaatodoi zɔlɔnta been ŋaryiinta.
Baayiz o ɔl o tuwento
43Ma aŋole ɔl dook Jerusalɛma Jook, eeci anyek Jooi toonnyak dɔyiz ci agɔɔni kaal ci meelik ci atɛɛt ɔl dook biye. 44Oromtɛ ni ɔl o tuwento dook laŋotizete ci adɔi kak, ma atirtɔ niigi dook kaale ugeec anyak. 45Ma ataalinɛ niigi manɛɛn kibeen kaal ugeec anyak, ma aŋɛr guruc o ataala. Ma aŋɛrak gɔɔn niigi eet codoi ŋaatineeŋ ci alɛɛnɔ ki nɔɔnɔ. 46Tup nɔkɔ alotɛ niigi ceeze o Joowo, ma azɔlɔ niigi ŋaatodoi ceezine ugeec talniinta. 47Ma anyek niigi Jook zany, ma anaat ɔl dook nɔɔgɔ baayize uneeŋ. Ma aromonek nɔɔgɔ tup nɔkɔ ɔl ci colai meel ci orogoz Jooi nɔɔgɔ, makacin azaacun Jooi ɔl o tuwento kizi mɛɛlɛ gɛr.